Lopšelių-darželių vadovai neslepia patekę į absurdišką
situaciją, vertą detektyvo plunksnos: laiku nesulaukdami mokesčių už vaikų
išlaikymą pedagogai priversti neatsakingų tėvų ieškoti neįtikimiausiose vietose.
Tačiau nei prašymai sumokėti augančią skolą, nei perspėjimai imtis griežtų priemonių skolininkų dažniausiai neveikia – darželių darbuotojai, baimindamiesi katastrofiškai augančių skolų už auklėtinius, pasiryžę jas patys dengti.
Išeities iš keblios padėties nebesurandančioms įsiskolinimų prispaustoms įstaigoms Savivaldybė padėti neskuba – mero pavaduotojas švietimo reikalams apie ikimokyklinių įstaigų beviltišką padėtį neslėpė nieko nežinąs.
Drastiškų priemonių vengia
Kaip tvirtino “Dobilo” lopšelio-darželio direktorė Zita Dailidėnienė, iš 173 darželį lankančių vaikų 48 temoka tik už ugdymo reikmes po 50 ct per dieną, tai yra apie 10 Lt per mėnesį, maitinimas jiems skiriamas nemokamai. Tokios lengvatos taikomos vaikams, turintiems Pedagoginės-psichologinės tarnybos nustatytus kompleksinius sveikatos sutrikimus, bei socialinės rizikos šeimų atžaloms, kurioms nemokamą maitinimą prašo skirti tarpininkaujanti Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Priešmokyklinio ugdymo grupių auklėtiniai Tarybos sprendimu atleisti netgi ir nuo šio mokesčio.
Tačiau, įstaigos vadovės teigimu, nemaža dalis tėvų neskuba net ir tų 10 litų mokėti – darželio pedagogės priverstos dažnai net žeminančiomis aplinkybėmis prašyti grąžinti skolą. Praėjusių metų liepos 8 d. miesto Tarybos sprendimu, mokestis už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigoje turi būti sumokėtas už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 25 d. Jei socialinės rizikos šeima vengia mokėti mokesčius, atsižvelgdamas į vaiko interesus, ugdymo įstaigos vadovas gali kreiptis į Socialinės paramos centrą, kad dalis gaunamos socialinės paramos būtų skiriama vaikui maitinti įstaigoje. Kita Tarybos numatyta išeitis – dėl nepateisinamų priežasčių laiku nesumokėto mokesčio darželio vadovas gali išbraukti vaiką iš sąrašų. “Jei pasinaudočiau šia teise, kasmet po 20 vaikų galėčiau išbraukti”, – sakė direktorė. Pasak jos, tokios drastiškos priemonės reikštų vaiko išmetimą tiesiog į gatvę. “Turime tris savaitines grupes – 48 vaikučius, kuriuos visą savaitę maitiname, prausiame, migdome. Beveik visų jų tėvai skolingi. Galvojate, jie sugebėtų taip pasirūpinti savo atžalomis? Vis dėlto veikia dar ir žmogiškasis faktorius – kuo vaikučiai kalti, kad jų tėvai visiškai neturi atsakomybės?” – kalbėjo Z.Dailidėnienė.
Detektyvo vertos istorijos
Auklėtoja Irena Mackevičienė neslėpė ne kartą pati iš savo atlyginimo dengusi darželio auklėtinių tėvų paliktas ir ne vieną mėnesį besivelkančias skolas. “Visad tenka prašyti, kad bent kiek gali sumokėtų, jei ne viską iš karto. Viena skolininkė mama net telefonu nebeatsiliepdavo matydama mano numerį. Taip nesusimokėjusi ir pradingo. Pačios darbuotojos susidėjusios padengėme jos paliktą daugiau nei 100 litų skolą. Ir toks atvejis – ne vienintelis, tokių pavyzdžių turime daug. Dedamės po 10, 20 litų ir pačios mokame, kad įsiskolinimai būtų mažesni”, – pasakojo auklėtoja.
Skolas susigrąžinti bandančioms darbuotojoms tenka pasijusti vos ne detektyvinių istorijų herojėmis. Auklėtoja Irena Ramanauskienė prisimena, kaip viena mama, paprašyta susimokėti, pasiūlė darbuotojai susirasti Krekenavoje gyvenantį vaiko krikštatėvį, bet jo telefono numerio nenurodė. Vis dėlto atkaklioms darbuotojoms pasisekė susirasti auklėtinio giminaitį. Visa laimė, kad 24-erių metų krikštatėvis pasirodė esąs rūpestingesnis nei vaiko tėvai ir per du mėnesius sugebėjo sugrąžinti skolą.
Tėvų ieškoti – į aludes ir turgų
“Jūs matote, kaip žeminamas pedagogas? Auklėtojos paverčiamos į nieką”, – apie beviltišką padėtį neslėpdama nuoskaudos kalbėjo darželio direktorė. Anot jos, ne vienas neatsakingas tėvas ar mama ne tik nejaučia gėdos dėl katastrofiškai augančios skolos, bet netgi išdrįsta apšaukti ją grąžinti prašančius darželio darbuotojus. Z.Dailidėnienė prisimena, kaip viena išsituokusi mama, pasiteisindama, jog negaunanti iš vyro alimentų vaikui išlaikyti, pasiūliusi įstaigos vadovei eiti į turgų ir pačiai ieškotis ten dirbančio tėvo pareigų vengiančio buvusio sutuoktinio. “Mes jo ne tik nepažįstame, akyse nesame matę, o čia – eikit į turgų ir patys ieškokitės”, – nerado žodžių po tokio auklėtinio mamos akibrokšto Z.Dailidėnienė. Ne tokie įžūlūs skolininkai jau išbandė kitą praktiką, kaip vaiką atvesti į darželį išvengiant auklėtojų prašymų. Tokie tėvai, atvedę mažylį, jį tiesiog palieka prie tvoros arba į darželį vaikučius palydi vyresni jų nepilnamečiai broliukai ar sesutės. “Žino, kad jų neprašysime sumokėti mokestį”, – seniai tokią skolininkų gudrybę perprato direktorė. Z.Dailidėnienė neslėpė: skolingų tėvų pedagogams tenka ieškoti net aludėse. Tačiau ir tokios paieškos rezultato neduoda: nesijaudinantys dėl savo atžalų gimdytojai ramiausiai atkerta: daug kas nemoka.
Istorijų apie skolų “išmušinėjimą” “Dobilo” darbuotojos gali pripasakoti ne vieną. Civilizuoti pinigų išieškojimo būdai – perspėjimai registruotais laiškais ar mandagūs priminimai – nesąžiningų tėvų neveikia. “Ką mums daryti, kad darželio skolos tūkstantinės? Norėdamos išieškoti per antstolius, turime kreiptis į teismą. Bet kuo jis mums gali padėti, jei įsiskolinę tėvai dingsta kaip į vandenį, net gyvenamoji vieta nežinoma. Sumokėsime teismo išlaidas, o naudos gali ir nebūti”, – svarstė Z.Dailidėnienė. Pasak jos, buvo kreiptasi į Socialinės paramos centrą, tačiau ir čia aklavietėje atsidūrusi švietimo įstaiga pagalbos nesulaukė.
Skola – ne “biednumo” rodiklis
Už vaikų išlaikymą ugdymo įstaigai vengiantys mokėti tėvai – ne vienam “Dobilui” skaudi tema. Skolininkai – visų miesto darželių problema. Vienur prisidarę skolų tėvai ramiai savo atžalas perveda į kitą ugdymo įstaigą, iš jos po kurio laiko išeina taip pat palikę skolos šleifą. “Tai – labai didelė problema ir papildomas krūvis auklėtojoms. Gaila jų – už pedagoginį darbą atsakingos, o priverstos skolas išieškoti”, – akcentavo “Kregždutės” lopšelio-darželio direktorė Sigita Grigaliūnienė.
Pasak jos, yra “gudrių” tėvų kontingentas, besivadovaujantis taisykle: o kam mokėti, jei galima pereiti kitur. “Neturime teisės vaiko skolininko nepriimti, nors kolegos vieni kitus ir perspėjam apie tokius migruojančius tėvus. Be to, juk vaikas nekaltas, kad tėvai neatsakingi”, – pažymėjo direktorė. Jos teigimu, skola darželiui už vaiko išlaikymą dar nereiškia, kad šeima neturtinga. Ypač tokius “gudriuosius” darželis pajunta mokslo metų pabaigoje. “Atrodo, normali šeima, o vaikas išeina į mokyklą ir lieka nesumokėta skola”, – apie ikimokyklinukų tėvų gudrybes pasakojo S.Grigaliūnienė. Anot jos, per metus būna 5-6 tokie skolininkai, palikę nuo kelių iki daugiau nei 100 litų skolas. “Skola nėra “biednumo” rodiklis. Sunku išklausyti žieduotos, automobiliu atvažiavusios mamos, žeminamai numetusios pinigus, priekaištų”, – apie absurdišką situaciją kalbėjo įstaigos vadovė.
S.Grigaliūnienė pripažino, jog ir jų įstaigoje darbuotojoms tenka iš asmeninių lėšų dengti tėvų paliktus įsiskolinimus. “Bijome tų finansinių įstaigos patikrinimų. Konkurencija tarp darželių didelė, norisi, kad įstaigoje viskas būtų gerai”, – neslėpė vadovė.
Atsakomybės mažėja
“Sigutės” lopšelio-darželio direktorė Birutė Laureckienė neslėpė, jog skolininkų problema skaudi ir jos vadovaujamai įstaigai. “Jei tėvai dirba, rašome raštus į darbovietes, bet ir tai jokios naudos neduoda. Į teismą nesiryžtame kreiptis – už jo išlaidas tektų patiems mokėti. Tėvų negalime priversti eiti į Socialinės paramos centrą susitvarkyti dokumentų, todėl skolos auga. Nežinau, ką dar galime daryti. Sprendimo iš šios situacijos turėtų ieškoti ir Savivaldybė”, – mano direktorė. Anot jos, imtis kraštutinės priemonės – braukti skolininkų vaikus iš sąrašų – būtų tolygu pasmerkti vaiką valkatauti.
Ne paslaptis, kad tokie skolininkai migruoja po kitus darželius. “Ir pas mus būna – ateina, du mėnesius palanko ir dingsta, o skola lieka. Jei įsiskolinimas didelis, bent dalį sumos dengiame patys iš asmeninių lėšų”, – kalbėjo B.Laureckienė. Anot jos, šiuo metu darželiui susirūpinimą kelia keturi auklėtiniai, kurių tėvai nemato būtinybės mokėti už vaikų išlaikymą. Vieno jų skola siekia jau daugiau nei 300 litų. “Nežinom, kaip reikės išieškoti”, – prisipažino B.Laureckienė. Pasak direktorės, jau 20 metų vadovaujančios įstaigai, kuo toliau, tuo sunkiau išsireikalauti mokesčius. “Jaučiasi, kad keičiasi ir vaikai, ir tėvai – atsakomybės mažėja”, – akcentavo “Sigutės” vadovė.
Dokumentų tvarkytis neskuba
Miesto Tarybos sprendime numatyta, jog dalis socialinės paramos gali būti skiriama vaikui maitinti įstaigoje, tačiau Socialinės paramos centro galimybės padėti į aklavietę patekusiems lopšeliams-darželiams taip pat ribotos. Kaip teigė centro vadovė Zita Sargautienė, tokį sprendimą galima priimti tik gavus tėvų sutikimą. Netgi darželių vadovams į centrą atnešus tėvų raštiškus sutikimus, mokesčių už vaikų išlaikymą laiku nesumokantys tėvai vis tiek kviečiami į centrą, kad patvirtintų savo sutikimą, jog pinigai už vaikus jiems būtų pakeisti paslauga.
Tuo atveju, kai su tėvais susitarti nepavyksta, Z.Sargautienė įstaigų direktoriams patarė Socialinės paramos centrui pateikti skolininkų sąrašus. “Socialinis darbuotojas apeitų skolininkų šeimas, patikrintų faktus. Galime perspėti tėvus, kad jei nesutinka mokėti už vaikų išlaikymą, paramą teiksime ne pinigais, o paslaugomis, vadinasi, jei nesirūpina vaikais, pinigų vis tiek negaus. Bendradarbiaudami su darželiais galime padaryti daug”, – įsitikinusi direktorė.
Tačiau Socialinės paramos centras tokią pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tegali suteikti tik tuo atveju, jei tėvai susitvarkę dokumentus ir yra socialinės paramos gavėjai. Deja, pasak Z.Dailidėnienės, tarp skolininkų tokių tėvų – mažuma. Direktorės teigimu, “Dobile” socialinę pašalpą tegauna 9 vaikai, o 28 auklėtinių skolingi tėvai dokumentų tvarkytis taip ir neprisiruošia. “Kregždutės” direktorė taip pat pritarė, jog socialinę paramą jos vadovaujamoje įstaigoje tegauna labai mažas procentas auklėtinių – tik 10 vaikų. Anot S.Grigaliūnienės, sunkiausia mokesčius už vaikų išlaikymą išsireikalauti iš tų šeimų, kurios nesugeba suktis taip, kad jų mokesčiai būtų kuo mažesni, o visos sumos sumokėti nebeišgali.
Našta palikta direktoriams
Švietimo reikalus kuruojantis mero pavaduotojas Petras Luomanas neslėpė nieko nežinąs apie lopšeliams-darželiams skaudžią temą. “Į mane tokiu klausimu niekada nebuvo kreiptasi. Galima atsakyti labai biurokratiškai: tai pačių direktorių reikalas. Bet ar viską jie padarė, kad tokios problemos neliktų: ar buvo kalbėta su ugdymo įstaigos bendruomene, darželių asociacija, miesto Savivaldybės administracija ir galų gale su politikais? Ar pasidomėta, kaip ši problema sprendžiama kituose miestuose? Iki manęs ji dar neatėjo”, – lopšelių-darželių naštos nepalengvino vicemeras. Pasiteisindamas, jog apie sunkią padėtį dėl mokesčių išreikalavimo už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose nieko nežinąs, politikas siūlė išeities ieškoti patiems direktoriams.
Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Zita Gurskienė pripažino, jog kebli situacija su vengiančiaisiais mokėti už vaikus – gerai žinoma. Pasak jos, šiuo metu rengiamas mokesčio už vaiko išlaikymą priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus grupėse projektas. Antradienį lopšelių-darželių direktorių pasitarime jį aptariant bus svarstoma, kaip pagerinti susidariusią padėtį. “Jokiu būdu šios problemos negalima užkrauti tik ant direktorių pečių”, – pabrėžė Z.Gurskienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
