EKONOMIKA
Faktoringo apyvarta Lietuvoje šiemet turėtų padidėti 25-30 proc. Anot specialistų, tai lems bendras šalies ekonomikos ir užsienio bei vidaus prekybos augimas. Rinkos analitikų teigimu, faktoringo apyvartos didėjimas Lietuvoje pastaraisiais metais itin paspartėjo – 2003 m. faktoringas sudarė 4,8 proc. šalies BVP, pernai jau – 6 proc. 2004 m. faktoringo apyvarta ūgtelėjo 35,8 proc. Tačiau nors Lietuva vis dar atsilieka nuo Anglijos, Italijos ir net Estijos, kur šis rodiklis sudaro daugiau nei 10 proc. BVP – pasak Mintauto Miškinio, UAB “Hanza Lizingas” (HL) Faktoringo departamento direktoriaus, šiemet Lietuvos faktoringo rinka turėtų augti ne mažiau kaip 25 proc. VŽ
FINANSAI
Kol valdančioji koalicija neapsisprendžia dėl mokesčių reformos, ekspertai siūlo būdus, kaip padidinti biudžeto įplaukas neįvedant naujų mokesčių. Vienas iš tokių siūlymų – naikinti daugelį gyventojų pajamų (GPM) ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčio lengvatų. Pasak ekspertų, kasmet valstybė papildomai gautų kelis milijardus litų, jeigu visus mokesčius mokėtų tie, kurie dirba turėdami liudijimus, autorines sutartis, ir jeigu būtų panaikintos kai kurios lobistų prastumtos PVM lengvatos. “Valdžia raginama atimti mokesčių lengvatas”. R
ĮMONĖS
Mokesčių inspektorių grupės budi Šiaulių regiono baldų gamybos bendrovėse, atlieka netikėtas inventorizacijas. Teigiama, kad tai viena iš kovos su šešėline ekonomika priemonių, tačiau verslininkai piktinasi, kad Mokesčių inspekcija geriau už rinką žino, kokius pelnus jie turi uždirbti. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI) prieš mėnesį pradėjo stebėti 10 baldų įmonių (apskrityje veikia iš viso 76 baldų įmonės). Pasak Modesto Kaseliausko, ŠAVMI viršininko, domimasi savininkų ir vadovų pajamomis, jų asmeninis turtas taip pat yra tyrimo objektas – “žiūrime, ar sueis galai”. VŽ
Anot jo, įmonių veiklos nuolatinis stebėjimas, informacijos rinkimas ir analizė yra viena iš kovos su šešėline ekonomika bei atlyginimų mokėjimu vokeliuose priemonių. Tokio inspektorių dėmesio šiemet sulauks ir kai kurie kiti verslo sektoriai – bus stebimos visuomeninio maitinimo, viešbučių paslaugų, odos bei metalo prekybos įmonės. M. Kaseliausko teigimu, jis iš Šiaulių baldininkų reakcijos supratęs, jog savo veiksmais Mokesčių inspekcija pataikė į dešimtuką: stebimose įmonėse buvo rasta daug apskaitos netikslumų ir pažeidimų, o kai kurie dalykai nustebino inspektorius. VŽ
STATYBA
Lietuvių švietimo centro statyba Lenkijos mieste Seinuose virsta skandalu. Nors mokyklos lietuvių vaikams statybos idėją iškilmingai palaimino dviejų valstybių premjerai, Lenkijos lietuvių bendruomenė Premjerą Algirdą Brazauską įspėjo, jog nedalyvaus įgyvendinant šį statybos projektą, kol mūsų šalies Vyriausybei jame atstovaus Antano Petrausko vadovaujamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID). Mat tautiečiai Lenkijoje įtaria, kad TMID valdininkai esą siekia ne tiek padėti Lenkijos lietuviams, kiek pasipelnyti iš statybai skiriamų biudžeto pinigų. “Lietuviškoje Lenkijos saloje – aferos kvapas”. LR
Ekspertai įspėja, kad sostinės oro uosto galimybės po poros metų bus išnaudotos, todėl per šiuos metus būtina apsispręsti, kurio šalies oro uosto link nukryps finansavimas. Kitais metais ES gali skirti 24 mln. litų paramą tarptautiniame Vilniaus oro uoste planuojamam statyti terminalui ne Šengeno šalių piliečiams, jei Lietuva patvirtins, kad būtent šis oro uostas šalyje bus išorinis. Ekspertai tikina, jog iki 2006 m. pradžios Lietuva turi suformuoti nuomonę, kurį šalies oro uostą reikėtų plėsti ar statyti naują. Kuris iš variantų bus pasirinktas – lems ir pinigai. Naujo oro uosto statyba apytikriai kainuotų 1,5 mlrd. litų, Kauno oro uosto rekonstrukcija ir modernizavimas – maždaug 200 mln. litų. VŽ
Augustinas Rakauskas, su šeima kontroliuojantis AB “Baltic Shopping Centers”, paskelbė apie planus statyti Kaune renginiams skirtą kompleksą. 8.000-10.000 žiūrovų galintys priimti rūmai iškiltų šalia Vilniaus-Klaipėdos greitkelio, prie pradėto statyti prekybos centro “Mega”. Tai trečiasis paskelbtas sporto rūmų Kaune projektas. Sauliaus Merkio, AB “Baltic Shopping Centers” (BSC) atstovo, teigimu, tai būtų universali arena, savo funkcija panaši į Vilniaus “Siemens” areną, ir ją įmanoma pastatyti iki 2011 m. Europos krepšinio čempionato. VŽ
Ši žinia sukėlė sumaištį Kauno savivaldybėje. Mat Kauno miesto taryba jau yra nutarusi paskirti 25 mln. litų statyti sporto rūmams Nemuno saloje. Pasak Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus, rūmų statyba Nemuno saloje kainuotų apie 75 mln. litų, dar maždaug tiek pat – infrastruktūros darbai. Tačiau yra ir trečias “kandidatas”: sausio mėnesį UAB “KTC&BN”, menkai žinoma bendrovė, paskelbė siekianti įgyvendinti ambicingą 400 mln. litų vertės projektą – 28 ha sklype Palemone pastatyti dvigubai didesnius nei planuojama Nemuno saloje, 20.000 žmonių galėsiančius priimti sporto rūmus. Po poros mėnesių Vyriausybė turėtų nuspręsti, kurie sporto rūmai yra nacionalinės svarbos objektas. “Sporto rūmų manija”. VŽ
Prasidėjo didžiules diskusijas keliančio prekybos centro “Mega” statyba Vytėnuose – tai bus didžiausias toks objektas visose Baltijos šalyse. Čia dirba “YIT Kausta” statybininkai. “Mega” statybai keturi bankai suteikė 30,12 mln. eurų (104 mln. litų) sindikuotą paskolą. Į šį projektą iš viso planuojama investuoti 60 mln. eurų (207,2 mln. litų). KD
TRANSPORTAS
Į Lietuvą keliaujantys kroviniai šiandien gali pradėti strigti, jei bus vežami naujus ES reikalavimus neatitinkančia medine tara. Nors tikrintojai pasienyje pirmas kovo savaites žada būti atlaidūs ir lankstūs, tačiau jei medinė tara bus smarkiai pažeista kenkėjų, kroviniai bus grąžinami atgal. Kaip jau pranešta, kovo 1 d. ES įsigalios nauji tarptautiniai reikalavimai medinei tarai – ji turės būti specialiai termiškai apdorota ir pažymėta ISPM 15 standartą reiškiančiu ženklu, raidėmis IPPC. Tara be šio žymėjimo negalės būti įvežama į Sąjungą. Todėl šiandien paaiškės, kaip Lietuvos verslininkai ir jų partneriai už ES ribų pasirengė dirbti naujomis sąlygomis. VŽ
Keleivius gabenančios įmonės kelia maištą prieš valdžios planus nustatyti vežėjams atsakomybę ir baudas už reikiamų kelionės dokumentų neturinčių užsieniečių atvežimą į Lietuvą. Jos baiminasi nuostolių ir primena neturį jokios įrangos patikrinti, ar keleivio dokumentai nepadirbti. Pareigūnai ramina – klastotes ir toliau aiškinsis pasienio tarnybos. Dabar keleivius gabenantys vežėjai neprivalo įsitikinti, ar jų į Lietuvą gabenami užsieniečiai turi reikiamus kelionės dokumentus, ir sankcijos jiems netaikomos. Tačiau Vyriausybė jau palaimino Transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo projektą. Jei jam pritars ir Seimas, atsakomybė už reikiamų dokumentų neturinčių užsieniečių atvežimą užgrius vežėjų pečius. Jie privalės patikrinti ir užtikrinti, kad keleiviai šiuos dokumentus turėtų. Priešingu atveju vežėjui grės baudos – nuo 11.000 iki 18.000 litų. VŽ
Projekto rengėja Vidaus reikalų ministerija (VRM) aiškina, jog šis įstatymas keičiamas įgyvendinant ES direktyvą. Tačiau sunerimę vežėjai stveriasi už galvos. Pasak verslininkų, absurdiška, kad valstybė savo funkciją – kovą su nelegalia migracija – užkrauna ant verslo pečių. VŽ
VERSLAS
Lietuvos įmonių vadovai tikisi, kad per artimiausius mėnesius pramonė pagamins daugiau produkcijos, padaugės statybos darbų užsakymų, o prekybininkai sulauks didesnės vartojimo apimties. Tai rodo vakar Statistikos departamento paskelbtas vasario mėnesio verslo tendencijų tyrimas. Lyginant su šių metų sausio mėnesiu, įmonių vadovų lūkesčiai dėl verslo ateities ypač pagerėjo statybos pramonės ir prekybos sektoriuose bei kiek sumažėjo paslaugų srityje. Tačiau lyginant šių metų vasario rodiklius su praėjusių metų laikotarpiu ryškiai matomas tik statybų verslo pokytis. LŽ
ŽEMĖ
Rytoj Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektą. Pagal jį maždaug 15 tūkst. gyventojų turintis Lentvaris, priklausantis Trakų rajono savivaldybei, atitektų Vilniui. Tačiau prieš kelis mėnesius vadovavimą Trakų rajono savivaldybei perėmęs socialliberalas Vytautas Petkevičius mano, kad skubiai įgyvendinamas Lentvario administracinės priklausomybės keitimo projektas atsiradęs dėl “noro sunaikinti Trakų rajono savivaldybę”. Jis teigė esąs tikras, kad interesų prisijungti Lentvarį turi sostinė. LŽ
Tuo tarpu Vilniaus vadovas Artūras Zuokas teigia negalįs tvirtinti, kad sostinė Lentvaryje turi “konkrečių poreikių”, tačiau jis neslepia, kad Lentvario teritorijas galima būtų panaudoti “efektyviau”. LŽ
Prie Vilniaus miesto savivaldybės rūmų, skvere ties Kalvarijų gatve ir Konstitucijos prospektu, vakar pasodinti aštuoni maždaug 40 metų klevai bei kaštonas. Šiuos darbus atliko įmonė “Klaipėdos želdiniai”. Vilniuje 40 metų ir senesni medžiai persodinami antrą kartą – pernai parsodinta dešimt 42 metų kaštonų. LR
Klaipėdoje gaisrininkai ir gyvūnų globos namų “Nuaras” darbuotojai vakar gelbėjo dvi gulbes: vieną bandė nukelti nuo užšalusios Danės ledo, o kitą gaudė Klaipėdos autobusų stotyje. Tačiau pasirodė, kad pirmoji gulbė nebuvo prišalusi – ji išskleidė sparnus ir nuskrido, o iš kur atsirado stotyje bevaikštinėjantis gulbės jauniklis – liko neaišku, nes aplink nėra jokio vandens telkinio. Stotyje sugautas keliauninkas nuvežtas į Palangos botanikos sodą. Ten gabenamos žiemoti visos uostamiestyje išgelbėtos prišalusios gulbės. Pasak Klaipėdos gyvūnų globos namų “Nuaras” administratorės Oksanos Sivkovič, šiemet šąlančias gulbes tenka gelbėti ne dažniau kaip pernai žiemą. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
