Pernai Atėnų olimpines žaidynes organizavusi Graikija neturi parengto olimpinių objektų tolesnio panaudojimo plano ir dabar priversta skubiai ieškoti išeičių. Apie tai ketvirtadienį pareiškė buvusi vyriausybės atstovė organizaciniame komitete, kultūros viceministrė Fani Petralija (Fani Petralia).
“Olimpiniai miestai paprastai planuoja prieš ir poolimpinį objektų panaudojimą, tačiau mes Graikijoje neturime tokio plano. Dauguma arenų pastatytos be minčių apie tolesnį jų naudojimą”, – sakė ji.
Pernai Atėnai surengė sėkmingas žaidynes, tačiau tam teko karštligiškai skubėti paskutiniosiomis savaitėmis ir netgi dienomis. Viskas kainavo daugiau nei 9 mlrd. eurų, arba dvigubai brangiau, nei planuota iš pradžių, nes septynerių metų darbus teko atlikti per ketverius metus.
Dėl to Graikija tik dabar susizgribo planuoti, kaip olimpiniai objektai – stadionai, salės ir spaudos centrai – bus naudojami toliau.
“Tai nebus vien ekonominiai projektai, o daugiau socialiniai, – sakė viceministrė. – Esame skolingi piliečiams, kurie už juos sumokėjo”.
Graikija planuoja skelbti tarptautinius konkursus daugumos objektų tolesniam naudojimui, juos išlaikant valstybės nuosavybėje. Valstybinis liks ir pagrindinis olimpinis kompleksas.
Buvusiame Markopulo jojimo centre planuojama pastatyti antrąją Atėnuose 18 skylių golfo aikštelę, Heleniko komplekse esančią kalnų slalomo trasą tikimasi paversti vandens pramogų parku, irklavimo centras taps poilsio zona, o Agijo Kosmo buriavimo centras – 1170 vietų prieplauka.
Reuters-ELTA
