(Tęsinys)
Babilonas iškils Panevėžyje
Panevėžio industrinio parko projektui įgyvendinti tenka dalyvauti konkurencinėje kovoje, reikės ir atitinkamų LR Vyriausybės sprendimų. Panevėžio miestas pageidauja, kad II aviacinės bazės teritorija – apie 200 ha žemės ploto – būtų perduota miesto Savivaldybės tarybos nuosavybėn pagal panaudos sutartį. Tai būtų gera pasiūla investicijai, steigiant Panevėžio industrinį parką.
Didelę miesto plėtrą numatyta pradėti į Šiaulių pusę, aplinkkelio link. Ten iškils būsimas Ogmios centras Panevėžyje. Tai bus apie 30 tūkst. kvadratinių metrų pramogų ir prekybos centras Babilonas, didžiausias Šiaurės rytų Lietuvoje. Šalia, 46 ha sklype, planuojama įgyvendinti projektą, kurio pavadinimas Miestas mieste. Jį sudarytų gamybos ir prekybos pastatai, daugiaaukščiai gyvenamieji namai bei sporto arenos.
Naujų technologijų pažanga pirmiausia siejama su Ekrano ir kitomis įmonėmis, o ypatingas dėmesys bus kreipiamas smulkioms ir vidutinėms įmonėms steigti, nes nuo 1998 m. Panevėžyje įgyvendinama smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa. Plėsis aptarnavimo sfera ir turizmo paslaugos. Gautas pradinis finansavimas siaurojo geležinkelio techniniam projektui rengti. Pradinį finansavimą gavo taip pat būsimasis Panevėžio mokslo ir technologijų parkas. Skelbiamas antras konkursas techniniam projektui ir studijai parengti.
Visi šie nauji projektai, jei pavyktų įgyvendinti, pasak mero Vito Matuzo, turėtų padėti suformuoti modernų ir patogų gyventi miestą, kurio nesinorėtų keisti į jokį kitą. Susitikimo su mokslininkais metu panevėžiečiai iškėlė mintį, kuri viešai pagarsinta, regis, pirmą kartą: Panevėžys gali būti tuo miestu, kuriame gyvenant galima dirbti bet kurioje Lietuvos vietoje. Pagal esamą kelių infrastruktūrą, turimą žmogiškąjį potencialą ir dabar rengiamus projektus, jeigu juos pavyks įgyvendinti, tokią poziciją ateityje Panevėžys turėtų užsitikrinti. Ar pavyks, priklausys nuo investicijų į miesto infrastruktūrą, vadinasi, ir nuo verslo bei pramonės suinteresuotumo siekti tokios Panevėžio ateities.
Formuodami Panevėžį kaip švietimo, mokslo, sporto ir kultūros centrą, t.y. stengdamiesi įgyvendinti ketvirtąjį miesto plėtros prioritetą, panevėžiečiai nusiteikę veikti pagal besimokančio miesto principą. Beje, Ekrano įmonėje matėme filmą „Besimokanti organizacija”. Atrodo, kad besimokančios įmonės principus, kuriuos Ekrano darbuotojams diegė Kauno technologijos universiteto profesoriai Palmira Jucevičienė ir Robertas Jucevičius, panevėžiečiai nori diegti ir savo miesto mastu. Jie pasiryžę siekti žinių, tęsti studijas, vadinasi, tapti „amžinais studentais”. Kadaise neigiamas tokio posakio atspalvis panevėžiečiams visai netinka.
Ambicijų pakanka. O amunicijos?
Visiems keturiems projektams įgyvendinti reikės 1,7 mlrd. litų. Milžiniškos lėšos, bet meras V.Matuzas žvelgia optimistiškai, nes turi gerą pavyzdį – Airiją. Ši šalis pirmiausia investavo į žmogiškuosius išteklius, o paskui atsirado ir kitų gerų dalykų. Šiuo metu Airija pagal daugelį rodiklių gerokai lenkia ES vidurkį.
Taigi ambicijų panevėžiečiams nestinga. Ar užteks amunicijos? Pagaliau ar sulauks supratimo ir būtinos paramos iš verslo, pramonės, pagaliau LR Vyriausybės? Sudėtingi klausimai, o kol atsakymų neturime, įsiklausykime į pačių panevėžiečių ir mokslo žmonių mintis. Vienas didesnių trūkumų, į kurį atkreipia dėmesį miesto meras ir Panevėžio miesto tarybos nariai, yra tas, kad Panevėžyje iki šiol nėra universiteto.
Kaip gimsta universitetai
Kauno technologijos universiteto rektorius akad. Ramutis Bansevičius, kuris Lietuvos MA narių išvykoje į Panevėžį vadovavo Technikos sekcijai II, priminė Lietuvos aukštojo mokslo plėtros planą, pagal kurį Panevėžyje turėjo būti įsteigta magistrantūros teisę turinti kolegija. Būtų buvusi pirmoji tokia šalyje. KTU su tokia pozicija kategoriškai nesutinka, pasak rektoriaus, tai būtų panevėžiečių skriaudimas. Mat tokie magistrai turėtų kolegijos, o ne universiteto diplomą.
Dabar Panevėžyje įsteigtas KTU Panevėžio institutas ir jo absolventai gaus universiteto baigimo diplomą. Kalbėdamas apie savarankiško universiteto Panevėžyje įsteigimo galimybes, R.Bansevičius trumpai priminė kitų universitetų atsiradimo istoriją. KTU gimė natūraliai iš buvusio Kauno politechnikos instituto, iš pastarojo filialo Vilniuje atsirado Vilniaus inžinerinės statybos institutas, o iš jo – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Iš buvusio KPI fakulteto uostamiestyje išsirutuliojo Klaipėdos universitetas, o iš padalinio Šiauliuose – Šiaulių universitetas. Todėl rektorius nemato kliūčių, kodėl tas pats modelis negalėtų būti pritaikytas ir Panevėžyje. KTU senatas du kartus iš principo pritarė šiai idėjai. Tačiau R. Bansevičius siūlo neapsiriboti noru steigti dailės ar humanitarinio profilio aukštąją mokyklą, kaip kad buvo galima išgirsti ir mero kalboje.
Universitetas Panevėžiui suteiktų intelektinį miesto veidą. Vis dėlto rektorius rado reikalo perspėti: labai skubant galima priskaldyti malkų. Svarbu pirmiausia parengti tokio žingsnio strategiją, kuri būtų susieta su miesto plėtra, ekonomika, socialiniais uždaviniais. Rektorius padovanojo merui KTU studijų planą, išreikšdamas viltį, kad jis pasitarnaus svarstant universiteto Panevėžyje įkūrimo galimybes.
Gediminas Zemlickas,
laikraščio „Mokslo Lietuva” vyr. redaktorius
(Bus daugiau)
