Vienas iš didžiausių šalies komercinių bankų “Nord/LB Lietuva” Panevėžio apskrities viršininko administracijai pristatė viešųjų projektų finansavimo galimybes pagal britų privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės modelį.
Geras pasiūlymas prieš sunkius metus
Audrius Trinka, vienas iš “Nord/LB” investicinės bankininkystės vadovų, per pristatymą teigė, kad artimoje ateityje finansavimas taps nemaža problema šalies viešajam sektoriui.
“Žadami prasti 2006 metai viešajam sektoriui. Rengiantis įvesti eurą, investicijos į viešąjį sektorių bus ribotos”, – sakė A.Trinka.
Jis teigė, kad priklausantis stambiai Vokietijos grupei “Nord/LB Lietuva” bankas siūlo Panevėžio apskričiai partnerystę pagal daugiau kaip šimtmetį britų taikomą modelį PPP. Šis sutrumpinimas angliškai reiškia “Public Private Partnerships” – “viešojo ir privataus sektorių partnerystė”.
Modelio esmė ta, kad viešojo valdymo institucijos viešo konkurso būdu ir pagal iš anksto nustatytus standartus suteikia privatiems ūkio subjektams teisę teikti viešąsias paslaugas.
Privatūs ūkio subjektai gauna ilgalaikį kontraktą (koncesiją) teikti viešąsias paslaugas ir prisiima didžiąją dalį rizikų, susijusių su tokių paslaugų teikimu: projektavimu, statybomis, finansavimu, valdymu ir kitomis. O viešosioms institucijoms iš esmės tenka tik kontroliuoti.
Labiausiai paplitusios PPP taikymo sritys – kelių tiesimas ir priežiūra, komunalinių paslaugų teikimas, mokyklų ir ligoninių valdymas.
Pranašumų turi savivaldybės
Pasak A.Trinkos, PPP modelio taikymas suteikia savivaldybėms esminius pranašumus. “Nord/LB” atstovas teigė, kad šie pranašumai yra keturi.
Visų pirma, lėšos stambiems ir visuomeniškai svarbiems objektams įgyvendinti sukaupiamos per pakankamai trumpą laiką, o kai kurie projektai gali būti įgyvendinami tik taikant PPP modelį.
Antras pranašumas – perkėlus dauguma su projektų įgyvendinimu susijusių rizikų privačiam sektoriui, lėšos, skirtos finansavimui, pagal tarptautinę praktiką nėra laikomos viešąja skola. Todėl projekto įgyvendinimo neriboja savivaldybės skolinimosi limitai.
Trečia, supaprastinamas biudžeto planavimas, kai viešosios institucijos prisiima tik vienintelį įsipareigojimą – mokėti už privataus sektoriaus paslaugas nustatytą ir santykinai tolygų mokestį. Privatus sektorius prisiima eksploatavimo, investicijų ir kitokias sunkiau prognozuojamas rizikas.
Ketvirtas PPP pranašumas – privati iniciatyva sudaro prielaidas viešosioms paslaugoms nustatytus standartus išlaikyti mažiausiomis sąnaudomis ir projektus įgyvendinti trumpiausiais terminais.
Modelį reikia šlifuoti
A.Trinkos nuomone, atsižvelgiant į PPP praktiką bei privačių įmonių patirtį Lietuvoje, Panevėžio apskritis ir privatus verslas daugiausia bendrų interesų galėtų turėti įgyvendindami mokyklų renovavimo programas, investuodami į socialinį būstą, rengdami sveikatos apsaugos sistemos projektus.
Banko atstovas mano, jog rengiami viešieji konkursai dėl tokių projektų įgyvendinimo turėtų sulaukti nemenko privačių investuotojų dėmesio. “Privatūs pinigai ateina ir patys prašosi. Tai – iš ties palanki situacija”, – sakė A.Trinka.
“Nord/LB Lietuva” Panevėžio skyriaus valdytojas Egidijus Žukauskas taip pat įsitikinęs, kad PPP gali atnešti naudos Panevėžio apskrities miestams ir rajonams. Bankininkas rėmėsi ir patriotiškais jausmais.
“Kaip aukštaitis noriu, kad PPP projektai atsirastų Panevėžio regione kuo greičiau, kol kiti šalies regionai dar nesusiprato”, – sakė E.Žukauskas.
Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė atsargiai reagavo į banko siūlymą. Mat modelis numato, kad projekto kaina turi būti didesnė nei 5 mln. eurų (17,3 mln. litų), o dauguma apskrities projektų gali kainuoti kur kas mažiau.
“Esame nuoširdžiai dėkingi bankui už finansavimo galimybių pristatymą. Bet manau, kad PPP modelis dar turėtų būti šlifuojamas Vyriausybės lygmeniu”, – sakė G.Umbrasienė.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
