Išvykęs studijuoti į tuomet dar Leningradu vadinamą Sankt Peterburgą vadokliškis Vilius Subačius nė nemanė, kad tai, kas laikina, kartais virsta amžinybe. Metropoliteno inžinieriumi besirengiančio tapti lietuvio širdį sužavėjo rusė Lidija. Įsiliepsnojo meilė ir jaunuoliai susituokė. Šeimos lizdelį V.Subačius ir jo išrinktoji suko baltųjų naktų mieste – Sankt Peterburge. Jau dvidešimt penkerius metus ponas Vilius Lietuvoje – tik svečias.
Marti priėmė lietuviškus papročius
Ponas Vilius “Sekundei” pasakojo, jog žinia, kad jo išrinktoji – rusė, tėvų neišgąsdino. Tiesa, būsimoji nuotaka turėjo pereiti į katalikų tikėjimą ir, be civilinės santuokos, susituokti čia, Lietuvos bažnyčioje. Matyt, meilė buvo stipri, nes Lidija nė neabejodama dėl gražuolio lietuvio sutiko susituokti katalikų bažnyčioje.
Pačioje Sankt Peterburgo širdyje, tada dar “komunalkoje”, lizdelį susukusi pora susilaukė dviejų atžalų – dukros Kristinos ir sūnaus Aurimo. Ponas Vilius pasakojo, kad sūnui lietuvišką vardą išrinko būtent jis. Dvidešimt ketvirtuosius einantis Aurimas puikiai kalba lietuviškai.
“Jo vasaros prabėgo čia, Lietuvoje, pas močiutę. Dukra lietuviškai nekalba. Žinau, kad prie Lietuvos konsulato yra nemokami lietuvių kalbos kursai, tačiau mano vaikai ten nesilankė. Neverčiau. Rinktis jiems”,- sakė V.Subačius.
Ponas Vilius nesitiki, kad sūnus ar dukra sau poros ieškosis Lietuvoje. Jų pasaulis ten, Sankt Peterburge. Lietuvai jie ypatingų jausmų nepuoselėja. “Jiems tai – senelių žemė”,- šypsojosi V.Subačius.
Miestas tapo savu
Pusantrų metų tėviškėje nebuvęs ponas Vilius, vaikščiodamas Panevėžio gatvėmis, teigia pastebėjęs, kad miestas gražėja. “Tačiau pas mus, Sankt Peterburge, tokių senų automobilių su žiburiu nerasi. Draudžiama įvežti senesnes nei 7-erių metų mašinas. Todėl tokių “griozdų”, kokie važinėja Lietuvos keliais, Piteryje nepamatysi”,- sakė V.Subačius.
Anksčiau į Maskvą ar Sankt Peterburgą nuvažiuoti kiekvienam lietuviui buvo paprasta, o dabar, kai tokioms kelionėms reikalingos vizos, vykti į Rusiją ne kiekvienas ryžtasi. “Lietuvių beveik nebeliko. Anksčiau suvažiuodavo daug studentų iš Lietuvos, lietuvišką kalbą išgirsdavau dažnai. Dabar nebent statybininkai atvyksta, bet jie darbuojasi beveik tik priemiesčiuose”,- pasakojo ponas Vilius.
Pasak jo, Sankt Peterburgas taip pat smarkiai keitėsi – ne tik naujų automobilių pagausėjo. Į miestą vis dažniau užsuka užsienio investuotojai. Tai, kad Piteris nuo seno garsėja kaip įvairaus plauko nusikaltėlių pamėgta vieta, lietuvio nebaugina.
“Jaučiuosi saugus. Žinoma, apiplėšimų gatvėse pasitaiko, tačiau pastebėjau, kad ir Lietuvoje tai – ne naujiena. Kartais nusikaltėliai apsišaudo tarpusavyje, bet paprastiems miestiečiams nelabai ir rūpi kas tarp jų vyksta – išgirstame per žinias”,- pasakojo ponas Vilius.
Nedirba kas nenori
Per pokalbį su V.Subačiumi neišvengta ir kainų temos. Anot pono Viliaus, minimali alga Rusijoje tesiekia 70 litų. “Žadama padidinti iki 90-ies”,- sakė “Sekundės” pašnekovas. Tai, pasak vyriškio, labai menki pinigai – vargu ar jų pakanka minimaliems poreikiams patenkinti. Lietuvoje ši suma atrodo katastrofiškai menka, tačiau Rusijoje už komunalines paslaugas, degalus, elektrą mokėti reikia nepalyginti mažiau ir tokie pinigai nieko nešokiruoja.
Ponas Vilius pabrėžė, kad maisto produktų kainos Sankt Peterburge panašios kaip Lietuvoje, tiesa, alkoholis ir rūkalai pigesni. Didmeninėse prekybos bazėse dirbantis lietuvis gyvenimu sakė nesiskundžiantis – nuo algos iki algos skaičiuoti nereikia, vaikai jau savarankiški ir sau užsidirba. Nedarbo problema, anot V.Subačiaus, bent jau Sankt Peterburge, kol kas neegzistuoja. “Darbo yra, norintieji dirbti nelieka be užsiėmimo. Tačiau bedarbių yra – tai žmonės, nenorintys dirbti. Jie pasirinko kitokį gyvenimą”,- pasakojo ponas Vilius.
Beje, permainos keičia ir rusų įpročius – jie atostogauja ne Kryme ar Jaltoje, o renkasi daug egzotiškesnius kraštus – Egiptą, Turkiją. “Situacija tokia, kad pigiau nuvažiuoti į Egiptą nei į Jaltą, o paslaugų ir viešbučių kokybė daug geresnė”,- taip rusų pasirinkimą aiškino “Sekundės” pašnekovas. Jis neslėpė, kad yra ir tokių, kurie negali sau leisti prašmatnių atostogų, tačiau, kaip ir pridera tikram lietuviui, pridūrė: jeigu nori dirbti – visuomet užsidirbsi.
Nepraleidžia galimybės pasikalbėti su lietuviais
Lietuvoje dažnai apsilankantis V.Subačius juokavo, jog žinių bado nejaučia. “Viską, kas vyksta gimtinėje, sužinau žiūrėdamas televiziją. Išvyko V.Adamkus atostogauti – tuoj pranešė ir Rusijos televizija. Atskirtas nesijaučiu. Norintieji gali prenumeruotis lietuvišką spaudą – tai galima padaryti konsulate”,- sakė lietuvis. Jis lietuviškų laikraščių neužsisako dėl dviejų priežasčių: tai pakankamai brangus malonumas, be to, spauda Piterį pasiekia gerokai pasenusi – per televiziją ir radiją naujienas išgirsta greičiau.
Ketvirtį amžiaus Sankt Peterburge gyvenantis ponas Vilius tvirtino gimtosios kalbos nepamiršęs, nors bendrauti lietuviškai tenka vis rečiau – tarp pažįstamų ir draugų tautiečių nėra. “Būna, kad pamatęs automobilį su lietuviškais numeriais laukiu prie jo, kol ateis mašinos savininkas – smagu išgirsti gimtąją kalbą”,- ilgesio nepajėgė nuslėpti V.Subačius.
Ateities su gimtine nebesieja
Toli nuo tėviškės gyvenimą susikūręs lietuvis nesijaučia nei atskirtas, nei nusivylęs savo pasirinkimu, tiesa, šypsodamasis prasitarė, kad artimųjų ir juodos tikros lietuviškos duonos pasiilgsta. “Dešros yra, gal net geresnės nei Lietuvoje”,- juokavo V.Subačius. Trumpai pabuvęs gimtinėje, susitikęs su giminaičiais ponas Vilius vėl išskubėjo atgal – į Piterį. Gimtinėje tik svečias lietuvis savo ir savo vaikų ateitį mato ten, Rusijoje, ir apie grįžimą į tėvynę nemąsto.
“Ką veikčiau parvažiavęs? Nuo ko pradėti? Tektų viską pradėti nuo nulio”,- mano vyriškis. Jis mielai parodė lietuvišką pasą. Lietuvos pilietis ir sūnus Aurimas.
“Dukra neturėjo laiko susitvarkyti visų pilietybei gauti reikalingų dokumentų”,- pasakojo V.Subačius. Beje, tik šios kelionės į gimtinę metu lietuvis išsiaiškino dar vieną lietuviško paso privalumą – šio dokumento šeimininkui plačiai atvertos visos Europos Sąjungos šalių sienos. “Šito nežinojau”,- atvirai stebėjosi naujomis kelionių galimybėmis ponas Vilius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
