-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tiesa, jis Lietuvoje kiek sumažėjo, tačiau dėl padidintų akcizų vėl išaugo nelegalaus alkoholio ir cigarečių rinka. Be to, išryškėjo nauja tendencija nemažai legalaus alkoholio atsivežti iš kaimynų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas sako, kad naujų duomenų turima iš maždaug šešių šaltinių. Tai garsaus pasaulyje ekonomisto, tyrinėjančio šešėlinę ekonomiką, Frydricho Šnaiderio duomenys apie bendrą šešėlinės ekonomikos lygį Lietuvoje. Kelios apklausos, kurių pagrindu skaičiuotos stipriojo alkoholio ir išvis alkoholinių gėrimų tendencijos, taip pat „Nielsen“ tyrimų kompanijos atliekamas tuščių cigarečių pakelių tyrimas bei kiti.
Pasak V. Žukausko, naujausiais F. Šnaiderio skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro apie 24 procentus BVP ir tai yra vienu procentiniu punktu mažiau negu anksčiau.
Mažėjimo priežastis paprasta – gerėja šalies ekonominė padėtis, tad vis daugiau žmonių įperka legalias prekes ir dažniau jas renkasi.
Instituto viceprezidento teigimu, lygiai taip pat buvo ir prieš krizę.
„Ekonomika gerėja – šešėlis mažėja, – labai paprastai aiškina V. Žukauskas. – Prastėjant ekonominei situacijai – kaip, pavyzdžiui, buvo 2009–2010 metais, – šešėlis iš karto pašoko į viršų“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas. LLRI nuotr.
Kita vertus, ir dabar, mažėjant bendram šešėliui, yra tokių jo segmentų, kur stebimas gana ženklus jo augimas. Pavyzdžiui, ekspertus neramina nelegali cigarečių rinka. Pasak V. Žukausko, nuo 2010-ųjų iki 2015 metų joje stebėtas mažėjimas – nuo 42 procentų iki maždaug 20 procentų.
„Dabar trejus metus iš eilės matome, kad nebėra tos mažėjimo tendencijos, – konstatuoja jis. – Paskutiniais metais netgi stebimas išaugimas 2 procentiniais punktais – nuo 18 iki 20 procentų. Jeigu galima taip sakyti, mažėjimas atsimušė į grindis.“
Alkoholio rinkoje taip pat stebimi pokyčiai. Jeigu, anot V. Žukausko, nuo 2012 metų iki maždaug 2015 metų šešėlis stipraus alkoholio rinkoje buvo mažėjęs nuo 36 iki 22 procentų, tai naujausio tyrimo duomenys rodo, jog jis vėl paaugo iki 24 procentų. Apklausos rodo, jog taip šalies gyventojai suragavo į gana stiprų akcizo kėlimą 2017-aisiais.
„Mes matome, kad yra įdomių pasikeitimų, – sako V. Žukauskas. – Dalis žmonių, kurie prisipažįsta patys ar jų šeimos nariai pirkę nelegalaus alkoholio, išaugo nuo 8 iki 12 procentų. Tai statistiškai reikšmingas pokytis. Kitas įdomus dalykas – kad „suminkštėjo“ pateisinamumas ar nepateisinamumas.“
Anot eksperto, nuo 2013-ųjų iki 2015 metų stebėta tendencija, kaip vis didesnė dalis žmonių nepateisina šešėlinės rinkos (2013 metais tokių buvo 67 procentai, o 2015 metais – net 79 procentai). Tačiau 2017 metais vėl viskas apsivertė. Dalis tų, kurie griežtai visiškai nepateisina nelegalaus alkoholio pirkimo, nuo 55 procentų sumažėjo iki 45 procentų.
„Vadinasi, rinkoje yra įvykęs tam tikras pasikeitimas ir viena iš galimų interpretacijų būtų, kad žmonės nevisiškai palaiko valstybės politiką, susijusią su akcizais. Jie savo protestą parodo labiau pateisindami nelegalią rinką“, – daro išvadą V. Žukauskas.
Dar viena matoma tendencija – žmonės vis daugiau legalaus alkoholio perka kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje jo pirko 4 procentai apklaustųjų, Lenkijoje – 7 procentai, Baltarusijoje, Rusijoje – 2 procentai.
Žinoma, tai nereiškia, kad lietuviai ten važiuoja vien tik alkoholio pirkti. Tačiau dalis parsiveža ir jo.
V. Žukausko manymu, tuo nereikėtų labai stebėtis. Esą dar prieš priimant naujuosius akcizus buvo įspėjimų, jog rinka į tai sureaguos. Ir ji sureagavo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento teigimu, stipriai sumažėjus sąlygoms įpirkti legalius gėrimus, žmonės turėjo kelis pasirinkimus: mažinti vartojimą, rinktis kitas alternatyvas – tokias, kaip nelegalus alkoholis, – arba legalų alkoholį pirkti kaimyninėse valstybėse.
„Tas pokytis yra įvykęs – žmonės sureagavo. Akcizai turėjo įtakos, – neabejoja V. Žukauskas. – Klausimas tik, ar apskritai sumažėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje? Jeigu kalbame apie legalią rinką, mažėjimas matomas. Tačiau tai, kad Lietuvoje sumažėjo legali rinka, dar nereiškia, kad sumažėjo suvartojimas, nes gyventojai pasirinko kitus būdus.“
Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 procentų. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 procentai, Estijoje – 13 procentų. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.
Šešėlį galima padalyti į tris sąlygines dalis. Pasak V. Žukausko, viena dalis yra darbo rinkos šešėlis, kai žmonės dirba be darbo sutarties arba su darbo sutartimi, bet dalį ar visą atlyginimą gauna vokelyje. Kitas segmentas yra akcizinės prekės: rūkalai, kuras, alkoholiniai gėrimai. Trečioji dalis – įvairių rūšių pajamų neapskaitymas. Esama ir kitų kategorijų, tačiau jas jau derėtų vadinti nebe šešėlinė, o juodąja ekonomika: prekyba narkotikais, ginklais ir panašiai.
„Jas sunku įvertinti. Sakyčiau, kad jos daugiau mažiau yra panašios. Negalima sakyti, kad viena yra dešimt kartų mažesnė už kitą“, – kalba apie visą šešėlinę rinką V. Žukauskas.
2018 metais planuojamas akcizo augimas cigaretėms. Pasak eksperto, jis bus pakankamai nuosaikus – 5 procentai, – tad didelės įtakos kainai neturės. Dėl šios priežasties neprognozuojama ir kažkokių pokyčių šešėlinėje rinkoje.
„Tiesiog dabar rinka bando absorbuoti ir kažkaip prisitaikyti prie akcizų pakėlimo, kuris buvo pakankamai stiprus 2017 metais“, – mano jis.
Nuo Naujų bus ir daugiau naujų pokyčių, susijusių su alkoholiu. Bene trys pagrindiniai jų – reklamos, pirkimo amžiaus ir prekybos laiko apribojimas. V. Žukauskas mano, kad naujovės galbūt turės tam tikros įtakos, tačiau vis tik labiausiai šešėlinė rinka reaguoja į įperkamumą ir legalių alkoholinių gėrimų kainas. „Tai pagrindinis dalykas, kuris lemia žmonių pasirinkimus. Kiti dalykai lemia minimaliai“, – patikina pašnekovas.
„Kažkokių drastiškų pasikeitimų šešėlinėje rinkoje dėl tų apribojimų tikrai nebus, nes pagrindinė varomoji jėga yra akcizai, kurie 2018-ais stipriai nesikeis“, – prognozuoja V. Žukauskas.
Jo teigimu, pagrindinis šešėlinės ekonomikos veiksnys vis tik yra ekonominės situacijos gerėjimas.
„Tai nėra kažkoks vienos ar kitos institucijos nuopelnas. Tai visų Lietuvos gyventojų nuopelnas, kad mes visi dirbame, uždirbame pinigus ir galime labiau įpirkti legaliais prekes arba esame mažiau suinteresuoti slėpti savo pajamas“, – skuba pabrėžti Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Pasak V. Žukausko, ji neramina tendencija į šešėlio mažėjimą žiūrėti kaip į labai teigiamą reiškinį ir pretekstą kelti mokesčius, įvesti naujus reguliavimus ir panašiai.
„Mums tai greitai gali atsirūgti, – įsitikinęs pašnekovas. – Jei šiek tiek susvyruotų Lietuvos ekonomika, BVP pradėtų ne augti, o mažėti, šešėlinė ekonomika pradėtų vėl augti į viršų. Dėl to man atrodo, kad reikėtų matyti, jog mes įveikėme šešėlį, kad jo mažėjimo tendencija bus amžina. Nebus ji amžina. Kai bent kiek kažkas atsitiks su ekonomika, šešėlis vėl pradės augti. Ir tai natūralus dėsnis. Planuojant mokesčius, akcizus visą laiką reikia tai turėti omenyje. Neužmigti galvojant, kad sutvarkėme šešėlį. Mes nesutvarkėme – toli gražu.“
