Šalčininkuose paskelbus gripo epidemiją, ligoninėse siūloma apriboti pacientų lankymą, sumažinti planinių operacijų skaičių. Jei sirgs daugiau negu 20 proc. vaikų, epidemiologai ragins nutraukti užsiėmimus vaikų darželiuose ir mokyklose.
“Gripo atvejų Šalčininkų rajone nėra daug, per savaitę ši diagnozė nustatyta tik 15 žmonių, tačiau sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis jau perkopė epidemijos lygį”, – Eltai sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų filialo gydytoja epidemiologė Vilma Vlasovienė.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, bendras sergamumas gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų ligomis epidemijos slenkstį peržengė ir Šiauliuose.
“Antrą vasario savaitę šiame mieste iš 10 tūkst. gyventojų sirgo 80,6 žmonių, o šią – jau 130”, – Eltai sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Gražina Mirinavičiūtė.
Epidemija skelbiama tuomet, kai sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyventojų pasiekia 100.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, epidemija Šiauliuose neskelbiama todėl, kad gripo atvejai nesiekia 30 proc. sergamumo peršalimo ligomis. Ketvirtajame pagal dydį mieste gripas diagnozuotas tik 28 pacientams.
Vilniuje bendro sergamumo rodiklis nėra didelis – 10 tūkst. gyventojų tenka 49,2 atvejo. Didžiausiame Lietuvos mieste gripas diagnozuotas 51 žmogui. Nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gydosi 2671 ligonis.
Daugiausiai gripo atvejų kol kas registruota Klaipėdoje – 129, kiek mažiau – 113 – Kaune. G. Mirinavičiūtės teigimu, palyginti su gyventojų šiuose miestuose skaičiumi, tai nėra daug.
Mažiausias sergamumas gripu – Panevėžyje, kur registruoti tik 4 šios infekcijos atvejai.
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo epidemijos Lietuvoje dažniausiai kyla sausio pabaigoje – kovą ir prasideda nuo padidėjusio sergamumo peršalimo ligomis.
ELTA
