Valstybės kontrolei nustačius Kūno kultūros ir sporto departamento veikloje buhalterinės ir nekilnojamojo turto apskaitos trūkumų, šios institucijos vadovas Vytautas Nėnius neketina trauktis iš posto. Kiti aukšti šalies pareigūnai kol kas nereikalauja jo asmeninės atsakomybės, siūlydami sudaryti galimybę pašalinti aptiktus trūkumus.
Ketvirtadienį V. Nėnius, susitikęs su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, aptarė Valstybės kontrolės pareikštas pastabas, tačiau patikino nesulaukęs siūlymo trauktis iš posto. “Jei iškiltų toks klausimas, galėtume aptarti”, – po pokalbio žurnalistams sakė departamento direktorius.
Valstybės kontrolė, ištyrusi departamento veiklą 2004 metų gegužės-birželio mėnesiais, nurodė kai kuriuos buhalterinės ir nekilnojamojo turto apskaitos trūkumus. Šią ataskaitą išnagrinėjęs Seimo Audito komitetas paskelbė, kad departamentas ne tik netvarkingai veda buhalterinę apskaitą, bet ir neturi tikslių duomenų, kokios vertės turtu disponuoja, kiek bei kokie pastatai jam priklauso.
Tačiau V. Nėnius patikino, kad į nurodytas pastabas buvo atsižvelgta, o pastebėti buhalterinės apskaitos trūkumai jau pašalinti.
Prieš kurį laiką Vyriausybės, kuriai pavaldus Kūno kultūros ir sporto departamentas, spaudos tarnyba paskelbė, kad po audito išvadų pateikimo ir Ministrų kabineto pavedimo departamentas nubaudė prasižengusius darbuotojus ir įvykdė buhalterijos darbuotojų profesinių žinių atestaciją. Apie tai dar pernai rugpjūtį esą buvo informuota Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolės Finansinio audito valdymo departamento direktorė Nijolė Mickuvienė Audito komitetui teigė, kad departamentas bus tikrinamas ir šiais metais, o jeigu situacija nesikeis, dėl aplaidžios buhalterijos bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.
Šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamente dirba dvi Valstybės kontrolės komisijos – finansų audito ir vidaus audito. Į klausimą, ar po šio tikrinimo sulaukęs neigiamų pastabų pasitrauks iš posto, V. Nėnius atsakė aptakiai: “Jei bus tokių pastabų, kad aš kaip vadovas negaliu išspręsti ir organizuoti likvidavimo, taip. Bet jei bus paprastos pastabos ir mes jas galėsime išspręsti, išspręsime”.
Pasak Seimo Pirmininko atstovo spaudai Arvydo Žilinsko, parlamento vadovas per pokalbį su V. Nėniumi pabrėžė, kad būtina kruopščiau tvarkyti buhalteriją, mat departamentas panašių pastabų sulaukia ne pirmą kartą. Tačiau apie asmeninę pareigūno atsakomybę A. Paulauskas esą kol kas neužsiminė.
“Jiems duota laiko iki gegužės 1 dienos susitvarkyti. Jei trūkumai bus pašalinti, išsispręs ir kiti klausimai. Reikia sulaukti, kaip pavyks sutvarkyti nurodytus trūkumus. Jei bus sutvarkyta, priekaištų nebus. O jei ne, tada reikės klausimus svarstyti iš naujo”, – teigė A. Žilinskas.
Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius yra senas Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko bičiulis. Premjeras anksčiau žurnalistams teigė, kad informacija apie Valstybės kontrolės atliktą departamento veiklos auditą yra “sena” ir dabar naudojama “politinių dividendų gavybai”.
Pasak V. Nėniaus, per susitikimą su Seimo Pirmininku buvo aptartos galimybės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas panaudoti sporto bazių plėtrai. Departamentas jau yra paruošęs ir pateikęs Ūkio ministerijai renovuotinų bazių sąrašą.
Paklaustas, ar po įtarimų aplaidžia buhalterija tikisi sulaukti ES struktūrinių fondų lėšų, V. Nėnius pažymėjo, kad šie pinigai būtų skiriami ne departamentui, o programas pateikiantiems ūkio subjektams. Šiuo metu esą ruošiamos aštuonios tokios programos, kurias teiktų savivaldybės arba investicijoms į renovuojamus objektus pasirengusios įmonės.
Departamentui iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 30 mln. litų.
ELTA
