Vakar miesto Savivaldybėje vykusiame pasitarime dėl radioaktyviosios taršos židinio Skaistakalnio parke tvarkymo, kuriame dalyvavo miesto Savivaldybės administracijos, jos skyrių bei įvairių miesto žinybų vadovai, jokio konkretaus sprendimo nepriimta. Beje, žurnalistams nebuvo atsakyta, ar nėra mieste ir daugiau radioaktyviosios taršos židinių.
Įpareigojo administraciją
Prieš porą savaičių vykusiame miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje aplinkos radiacinį tyrimą atlikusio Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vedėja R.Abromaitytė informavo, kad anksčiau Skaistakalnio parke buvusiose aviacijos remonto dirbtuvėse buvo naudojamos prietaisų skalės su radioaktyviuoju radžiu. Tiesa, šis cheminis elementas seniai nebenaudojamas, be to, sovietmečiu nemažai užteršto grunto buvo išvežta, bet specialistai nustatė, kad 80 kvadratinių metrų teritorija užteršta kaulų vėžį sukeliančiu radžiu. Politikai, išklausę R.Abromaitytės siūlomus teršalų židinio sutvarkymo variantus, įpareigojo Savivaldybės administraciją išsiaiškinti situaciją ir priimti sprendimus.
Laukia nauji tyrimai
Vakar susirinkę Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius, jo pavaduotoja A.Grainienė, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius V.Jakštas, miesto vyriausiasis architektas R.Pauža, Savivaldybės Ekologijos, Civilinės saugos, Miesto ūkio skyrių specialistai, Radiacinės saugos centro, Visuomenės sveikatos centro atstovai sprendė, ką daryti, kad teršalų židinys būtų pašalintas, komisija net buvo nuvykusi į buvusių aviacijos remonto dirbtuvių teritoriją. Po pasitarimo buvo surengta spaudos konferencija, kurioje tapo akivaizdu, kad sovietmečio palikimas Savivaldybei tapo akmeniu po kaklu. Be to, nežinia, ar nėra daugiau panašių taršos židinių, nes, pasak R.Abromaitytės, prieš perduodant remonto dirbtuvių teritoriją miesto Savivaldybei į pelkyną, kuris dabar yra šalia Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio skyriaus, buvo pilami kažkokie teršalai. Ši teritorija kol kas netirta.
Geriausia išvežti
Spaudos konferencijoje R.Abromaitytė pakartojo, kad nustatyta 80 kv. m teritorija, kurioje radioaktyviojo radžio skleidžiamas gama spinduliavimas penkis kartus viršija leistinas normas. Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vadovė sakė, kad nuo 1993 metų radis gilyn nukeliavo 40 centimetrų ir norint pašalinti taršos židinį reikėtų išvežti 23 kubinius metrus grunto. Pasak R.Abromaitytės, Ūkio ir aplinkosaugos komitetui buvo pateikti trys galimi variantai taršos židiniui pašalinti. Pats efektyviausias būdas būtų radioaktyviuoju radžiu užterštą gruntą išvežti į Ignalinos atominės elektrinės saugyklą, tačiau per metus ji galėtų priimti tik iki poros kubinių metrų atliekų. Be to, 1 kub. m grunto saugojimas Savivaldybei per metus kainuotų 10 tūkst. Lt, dar maždaug tiek pat pinigų reikėtų jam nuvežti.
Užterštų vietų gali būti ir daugiau
R.Abromaitytės teigimu, užterštą teritoriją galima užpilti 30-40 cm storio švaraus grunto sluoksniu ir radioaktyvųjį spinduliavimą sumažinti keturis kartus, t.y. iki leistinų normų. Tačiau šis variantas taršos šaltinio nepašalintų ir galbūt ateityje užteršto grunto tektų išvežti gerokai daugiau. Be to, pamažu radioaktyviosios medžiagos leidžiasi žemyn, todėl gali kilti grėsmė gruntiniams vandenims. Pasak R.Abromaitytės, galima nedaryti ir nieko. Pakaktų užterštą vietą pažymėti detaliajame plane ir jei kas nors toje vietoje bus statoma – taikyti prevencines priemones. Dabar užteršta teritorija aptverta ir nurodyta, kad joje negalima lankytis.
Pasak R.Abromaitytės, po publikacijų spaudoje į Radiacinės saugos centrą buvo atėję trys verslininkai ir norėjo sužinoti, kuri teritorija užteršta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnai teiravosi, ar nebuvo tiriama šalia inspekcijos esanti teritorija, nes teršalų gali būti ir ten. R.Abromaitytė neatmetė galimybės, kad mieste gali būti ir daugiau panašių teršalų židinių.
Patarė teritoriją iškišti verslininkams
Vyriausiasis miesto architektas R.Pauža akcentavo, kad Savivaldybė nerengia buvusių aviacijos remonto dirbtuvių teritorijos detaliojo plano, nes bankrutavus “Panevėžio aviacijos” bendrovei pastatus įsigijo savininkai: jie ir rengia planą. Tačiau, architekto teigimu, savininkai dėl teritorijų susipyko, todėl projektavimo procesas sustojo. R.Pauža pabrėžė, kad minima teritorija nepriklauso Skaistakalnio parkui. Anot jo, užterštą teritoriją galima išnuomoti arba parduoti pastatų savininkams, arba pasilikti Savivaldybei. V.Matkevičius replikavo, kad užkrauti maždaug pusės milijono litų problemą būtų pats “geriausias” sprendimas.
Gal patars mokslininkai
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos direktorius V.Jakštas sakė, kad užpilti užterštą teritoriją – tai tik laikinai išspręsti problemą. Pasak jo, yra Fizikos institutas, Atominės energetikos agentūra, kitos su radioaktyviosiomis medžiagomis, jų atliekomis ir jų saugojimu susijusios mokslinės institucijos, todėl reikėtų klausti jų pritarimo. Juolab kad Panevėžys gali būti ne vienintelė vieta, kurioje susiduriama su radioaktyviojo radžio teršalų problema. V.Jakšto teigimu, galbūt galima tartis, kad, kaip ir sovietmečiu, gruntas būtų išvežamas į šalia Sankt Peterburgo esantį Sosnovyj Bor.
Neverta kelti panikos
Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas V.Grincevičius akcentavo, kad toje teritorijoje negali būti vykdoma jokia ūkinė veikla, tačiau miestiečių sveikatai ji neturi jokios įtakos. Tačiau problema turi būti sprendžiama. Gydytojas sakė, kad visos radioaktyviosios medžiagos turi poveikį, tačiau jis priklauso nuo to, kiek ir kaip į organizmą pateko. V.Grincevičiaus teigimu, apie minėtąjį radį žinoma nuo 1992 ar 1993 metų, todėl nereikia kelti panikos.
Pirko katę maišę
V.Matkevičius užtikrino, kad pinigų teršalams sutvarkyti Savivaldybė atrastų, tačiau pirmiausia reikia žinoti, kaip tai padaryti. Jis pritarė, kad reikia laukti mokslininkų rekomendacijų. Administracijos direktorius užtikrino, kad pastatuose dirbantiems žmonėms jokio poveikio nėra, o norint gauti organizmui pavojingą spindulių dozę taršos židinyje reikia išbūti 30 valandų.
Žurnalistams pasiteiravus, ar verslininkai prieš pirkdami pastatus žinojo apie užterštą teritoriją, niekas negalėjo atsakyti. Tik R.Pauža reziumavo: “Niekas nežinojo, nes ne Savivaldybė pardavė pastatus”. Replikavus, kad apie teršalus žinota 12-13 metų, tačiau jų tvarkymu susirūpinta tik dabar, V.Matkevičius atsakė: “Savivaldybė užsakė monitoringą ir dabar yra informacija”.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
