Nedidelių miesto įmonių verslo dabartinė padėtis ir
pastarųjų metų tendencijos buvo apžvelgtos konferencijoje “Smulkaus ir
vidutinio verslo plėtra Panevėžyje. Sąlygos ir problemos”, vykusioje vakar
miesto Savivaldybėje. Renginyje, kurį organizavo Panevėžio verslo konsultacinis
centras, dalyvavo ne tik verslininkai, bet ir valdžios institucijų atstovai.
Mero linkėjimas
Dvi valandas trukusią konferenciją pradėjo Akvilė Ramanauskienė, Verslo konsultacinio centro direktorė.
“Atėjo laikas, kai mes drauge turime sėsti ir kartu galvoti, ką galėtumėm įgyvendinti”, – kreipėsi ji į konferencijos salėje sėdinčius verslininkus ir valdininkus.
Pasak A.Ramanauskienės, renginio tikslas – susipažinti su smulkiojo bei vidutinio verslo dabartine situacija, iš pačių verslininkų išgirsti apie problemas.
Konferencijoje kalbėjo ir Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas. Atsistojęs prie konferencijos salės projektoriaus ekrano, kuriame tuo metu buvo rodomas žiemos vaizdas – užpustyti medžiai, V.Matuzas sakė: “Mūsų miesto smulkusis ir vidutinis verslas dabar yra toks pat, kaip ir šie medžiai – apsnigtas, užgultas. Mano linkėjimas verslininkams: nupurtyti tą sniegą, kad jums prasidėtų pavasaris”.
Meras teigė suprantantis, kad smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmė ekonomikai yra didžiulė. “Pasaulio patirtis rodo – kuo daugiau smulkiųjų verslininkų, kuo daugiau žmonių gauna vidutinį atlyginimą, tuo geresnis gyvenimas valstybėje”, – sakė jis.
Pasak V.Matuzo, Panevėžio smulkusis ir vidutinis verslas turi žengti lygiagrečiai su stambiomis įmonėmis, tuomet miestas ir jo ekonomika bus stipresni nei dabar.
Dauguma – mikroįmonės
Bene įdomiausia konferencijos dalis buvo smulkiojo ir vidutinio verslo statistinė analizė, ją pristatė Verslo konsultacinio centro atstovė Jolanta Petrauskienė.
Savo pranešimą ji pradėjo nuo to, kad 2003 metais Lietuvoje iš esmės pasikeitė smulkiųjų ir vidutinių įmonių samprata. Firmos, kuriose darbuotojų yra mažiau nei 10, o metinė apyvarta – mažesnė nei 7 mln. litų, pagal naują tvarką vadinamos mikroįmonėmis. Maža įmonė yra firma, turinti iki 50 darbuotojų, jos metinė apyvarta neviršija 24 mln. litų.
Pasak J.Petrauskienės, Lietuvoje net 79 proc. visų veikiančių firmų yra mikroįmonės. Tik 1 proc. įmonių priskiriamas prie didelių kompanijų, turinčių šimtus arba tūkstančius darbuotojų.
“Likviduojamų įmonių skaičius mažai svyruoja. Kasmet šalyje likviduojama apie 5 000 firmų. Iš naujų įmonių daugiausia registruojama uždarųjų akcinių bendrovių. Beje, šio tipo įmonės dabar yra populiariausios Panevėžyje, nors daugiausia mieste registruojamos mikroįmonės. Tačiau pastarųjų daugiausia ir likviduojama. Vadinasi, mikroįmonės yra nestabiliausia įmonių forma”, – pasakojo J.Petrauskienė.
Paslaugų sektorius “susitraukia”
Kaip teigė J.Petrauskienė, pagal veiklos rūšį dažniausiai nedidelės įmonės verčiasi prekyba. Šiam sektoriui priklauso maždaug 30 proc. smulkiųjų ir vidutinių firmų. Paslaugų srityje dirba tik 20 proc. miesto nedidelių įmonių – tai gerokai mažiau nei šalies vidurkis.
“Kad ir kaip būtų keista, šalies smulkiajame ir vidutiniame versle daugėja paslaugų įmonių, o Panevėžyje jų mažėja”, – sakė J.Petrauskienė.
Daugiausia pajamų gauna smulkiosios ir vidutinės firmos, besiverčiančios prekyba. Antrą vietą pagal pinigines įplaukas užima nedidelės įmonės, veikiančios pramonės sektoriuje. Pastaraisiais metais kyla statybos įmonių pajamos. Kalbant apie firmų tipus, didžiausiomis įplaukomis gali pasigirti uždarosios akcinės bendrovės, o mažiausias pajamas gauna individualios įmonės.
Tačiau, kaip pažymėjo J.Petrauskienė, prie mikroįmonių priskiriamos individualios įmonės pasižymi didžiausiu pelningumu iš visų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.
Užimtumas didėja, atlyginimai atsilieka
Panevėžio nedidelės įmonės kuria 71,2 proc. miesto bendro vidaus produkto. Statistika byloja, kad mažėja smulkiųjų ir vidutinių firmų eksportas, tačiau auga jų importo apimtys.
J.Petrauskienė pažymėjo, jog pastaruoju metu nedidelės įmonės skatina užimtumą mieste. “Tai – tikrai geras ženklas. Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo daugėja užimtųjų, o nedarbas mažėja”, – sakė ji. Nedidelių firmų darbuotojai dažniausiai dirba prekybos sferoje. Tokių yra net 40 proc.
Apie darbo užmokesčio dydį J.Petrauskienė sakė, kad Panevėžio smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse tik gamyboje ir statybose dirbantys žmonės gauna pakankamai didelius atlyginimus. Kitose veiklos sektoriuose nedidelių įmonių darbuotojų užmokestis yra mažesnis nei šalies vidurkis.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
