Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos Panevėžio
skyriaus iniciatyva sekmadienį paminėtas Lietuvos vietinės rinktinės vado
generolo Povilo Plechavičiaus 115-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Į Žemaitijos
galiūnu vadinamo generolo minėjimą žmonės rinkosi Pasipriešinimo sovietinei
okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje. Buvo rodomas istorinis dokumentinis filmas
“Nežinoma kariuomenė”, demonstruojama Sauliaus Bartkaus televizijos laida “Požiūris”.
Minėjimą vedė Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos Panevėžio skyriaus valdybos pirmininkas, sąjungos tarybos narys, “Už laisvę kovotojams – tokia lemtis” knygos autorius Juozas Viržonis. Jis susirinkusiesiems priminė Kauno karininkų ramovėje vykusį P.Plechavičiaus minėjimą, kuriame pagrindinį pranešimą skaitė istorijos mokslų daktaras Arvydas Anušauskas. “Kodėl reikia paminėti generolo P.Plechavičiaus jubiliejų?” – klausė į minėjimą susirinkusių daugiausia pagyvenusių žmonių buvęs karo mokyklos kariūnas J.Viržonis. Ir atsakė, jog už tai, kad subūrė partizanų savanorių būrius, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę ir vijusius iš atsikuriančios valstybės bolševikus, bermontininkus, lenkų nacionalistus ir kitokius perėjūnus. J.Viržonis pažymėjo, kad P.Plechavičius buvo vienas iš idėjinių 1926 metų gruodžio perversmo vadų. Nors jis ir nebuvo tiesioginis perversmo organizatorius ir vykdytojas, tačiau buvo remtasi jo autoritetu. Prieš perversmą generolas buvo atšauktas iš studijų tuometėje Čekoslovakijos karo akademijoje.
Dar kartą generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvai prireikė Antrojo pasaulinio karo metais, kai, 1942 metų žiemą pralaimėjusi Stalingrado kautynes, vokiečių armija labai nusilpo. Rusams veržiantis Vakarų kryptimi, Lietuvos karininkų elitui gimė idėja organizuoti vietinę rinktinę, kuri vokiečių okupuotos valstybės teritorijoje priešintųsi artėjantiems rusams, naikintų miškuose iš Rusijos permestas banditų gaujas. 1944 metų vasario 16 dieną per Kauno radiofoną P.Plechavičius pasakė savo garsiąją kalbą “Vyrai už ginklų”.
Vokiečių karinei vadovybei iš pradžių ši idėja patiko, ji ją parėmė. Bet vėliau supratusi, kad lietuviai nebus akli vokiečių valios vykdytojai, nusprendė rinktinę išformuoti ir nuginkluoti. Į ją savanoriškai buvo įstoję dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių jaunuolių, buvo ir nepilnamečių gimnazistų. Maždaug pusketvirto tūkstančio P.Plechavičiaus karių buvo internuoti, atsidūrė Vokietijoje, kur valė sąjungininkų subombarduotų miestų griuvėsius, rinko lavonus ir dirbo kitus pačius juodžiausius darbus. P.Plechavičius su štabu buvo išvežtas į Latvijos Salaspilio koncentracijos stovyklą, vėliau perkeltas į Vokietiją. Povilas Plechavičius mirė 1973 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šio meto Lietuvoje jo veikla vertinama įvairiai.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
