Apie tokią savo ir pacientų teisių gynimo formą jie pareiškė oficialiame kreipimesi į visus aukščiausius valdžios pareigūnus – Prezidentą, Seimo Pirmininką, premjerą ir sveikatos apsaugos ministrą. Kreipimąsi pasirašė net dvidešimt viena medikų organizacija: sąjungos, draugijos, asociacijos, kurioms vadovauja garbingi garsūs šalies medikai, profesoriai. Ultimatumas grindžiamas kritine sveikatos apsaugos būkle, kurią sukėlė daugybė veiksnių.
Ligoniai jau įprato prie to, kaip yra. Jie kantriai laukia eilėse prie gydytojų kabinetų, namuose – užsiregistravę pas specialistą, pas kurį galima patekti tik po mėnesio ar dviejų, nes nėra tiek gydytojų ir pinigų, kad gydytojai lauktų ligonio. Pastarieji žino, kiek kainuoja medikų paslaugos, nors pagrindinis šalies įstatymas suteikia teisę į nemokamą gydymą, ir pagaliau išmoko gydytojų nebe prašyti, o reikalauti atlikti pareigą. Gal todėl pastaruoju metu ligoniai vis dažniau kreipiasi į tarnybas bei institucijas, kurios gina jų teises. Ar ne dėl to sunerimo medikai?
Medikai teigia, jog į valdžios institucijas juos verčia kreiptis nusivylimas esama situacija. “Sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio vidurkis – vienas žemiausių šalyje. Tai žeidžia medikus, menkina profesijos prestižą ir skatina geriausių šalies gydytojų bei slaugytojų migraciją į kitas šalis”, – rašoma kreipimesi ir reikalaujama, kad dar šiais metais būtų įvykdyta Lietuvos sveikatos programos nuostata skirti sveikatos finansavimui ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jau keleri metai sveikatos sistemai neskiriama nė 4 proc. bendrojo vidaus produkto, nors įstatymais apibrėžta suma yra 5 proc. Pusantro milijardo litų per metus vien asmens sveikatos priežiūrai, atrodo, yra daug, tačiau operuojamiems ligoniams jau viešai nurodoma nusipirkti ne tik vaistų, bet ir lašines sistemas jų infuzijoms, paklotus, net kai kuriuos chirurginius reikmenis. Ar iš gero gyvenimo tai daroma? Valstybės lėšų eiliniai medikai tikrai nesusideda į kišenę, tačiau jie nori būti orūs, kad galėtų sąžiningai užsidirbti pragyvenimui.
Lietuvos gydytojų sąjunga, gausiausia ir aktyviausia medikų visuomeninė organizacija, panūdo reikalauti, kad gydytojų atlyginimai šiemet būtų padidinti ne dešimčia procentų, kaip žadama, arba dvidešimčia, kaip norėtų sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, o net penkiasdešimčia. Sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas, įvardydamas šį reikalavimą, tikina, kad tik tai gali išgelbėti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą nuo gydytojų praradimo. Geri Vyriausybės norai padidinti medikų atlyginimus pernai buvo grįsti tik žodžiais, nes sveikatos apsaugos biudžetas tam tikslui nebuvo papildytas. Pasisėmus iš to paties ir taip seklaus šulinio nukentėjo kitos sveikatos apsaugos sritys. Šiemet visuomeninės medikų organizacijos atlyginimų didinimui reikalauja ženklaus papildomo finansavimo.
Išties laikraščiai, žurnalai ir internetiniai puslapiai jau pilni skelbimų, siūlančių darbą gydytojams. Mūsų šalies rajonų gydymo įstaigos, kurioms trūksta specialistų, siūlo kelių šimtų litų atlyginimą. Tuo pačiu metu užsienio agentūros už vieno gydytojo atviliojimą į Vakarus moka po 10-15 tūkstančių eurų. Ir taip yra ne tik todėl, kad ten šalys – turtingos, bet ir todėl, kad sveikatos apsaugai daugelyje jų skiriama ne 5, o 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Mūsų sveikatos apsaugos ministras gydytojų emigraciją ir būsimą situaciją Lietuvoje pavadino grėsminga, tačiau vienu iš problemos sprendimo būdų mato medikų rengimo didinimą. Mat Europos Sąjunga atvėrė kelius laisvam asmenų judėjimui ir nieks negali uždrausti specialistui išvykti iš šalies. Džiaugdamiesi, kiek daug mums davė įstojimas į Europos Sąjungą, neskaičiuojame, kiek kainuoja specialistų rengimas ir protų nutekėjimas.
Konkurencija yra pažangos pamatas, tad reikalavimai, kuriuos kelia mūsų šalies medikai, turės būti išgirsti. Medikai reiškia viltį, kad aukščiausi šalies pareigūnai imsis skubių ir konkrečių veiksmų, kurie leis sumažinti gydytojų ir slaugytojų migraciją, pakelti mediko profesijos prestižą ir kvalifikaciją, užtikrins galimybę teikti sveikatos priežiūros paslaugas kokybiškai ir laiku. Medikų organizacijos teigia pasirengusios spręsti susikaupusias problemas Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Visuotinis medikų streikas – kraštutinė priemonė.
“Info.lt”
