Seksologai tvirtina, kad neišsprendžiamų intymaus
gyvenimo problemų nėra. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad šitoje srityje
žmonėms viskas aišku ir diskutuoti lyg ir nėra apie ką. Priešingai – kupinoje
įtampos, skubėjimo, įtempto protinio darbo kasdienybėje intymiam gyvenimui vis
dažniau nebelieka laiko. Žmonės randa vis mažiau jėgų ir laiko atsipalaiduoti
emociškai, pailsėti, džiaugtis visaverčiu seksualiniu gyvenimu. Alkoholizmas,
depresija – bene dažniausi sekso priešai. Tačiau labai daug vien tik vyriškų
problemų – erekcijos sutrikimų būna nesusijusios (arba susijusios tik šiek tiek) su žmogaus emocine būsena.
Ar žinote, kad net trys ketvirtadaliai erekcijos sutrikimų atvejų yra susiję su konkrečiomis ligomis, jos, pradėjusios savo nepageidaujamą veiklą visame organizme, neretai smogia į skaudžiausią vietą – vyriškumą. O tai žmones verčia nepasitikėti savimi. Dėl to emociškai atitrūkstama nuo šeimos ir draugų, žmonos ar partnerės.
Taigi blogėja gyvenimo kokybė. Turint omenyje, kad net 40 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių vyrų rečiau ar dažniau kenčia dėl erekcijos sutrikimų, o net dviem trečdaliams jų šie sutrikimai yra vidutinio ar sunkaus laipsnio, nesunku įsivaizduoti šios problemos mastus. Taip pat žinant, kokia maža dalis vyrų dėl šios priežasties kreipiasi į gydytojus, nesunkiai galima įsivaizduoti, kiek daug mūsų visuomenėje yra tyliai kenčiančių vyrų bei šeimų.
Kokios ligos ar organizmo būsenos dažniausiai sukelia erekcijossutrikimus?
Visų pirma – aterosklerozė ir dažnai su ja susijusi (arba išsivysčiusi dėl kitų priežasčių) hipertenzija. Dėl šios ligos pažeidžiamos kraujagyslės, tad lytinio susijaudinimo metu į varpą nebepriplūsta reikiamas kiekis kraujo. Beje, sergant šiomis ligomis erekcija gali nukentėti ir dėl kitos priežasties – kai kurių arterinį kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo. Taip pat neigiamą poveikį erekcijai gali turėti ir kai kurie antidepresantai, vaistai nuo vėžio, epilepsijos, nesteroidiniai nuo uždegimų bei šlapimą varantys vaistai.
Erekcija gali nukentėti ir dėl nervų ligų ar traumos. Vyriškumą gali pažeisti stuburo smegenų ligos (augliai, uždegimai), komplikuoti stuburo lūžimai, kai kurios dubens traumos bei operacijos mažajame dubenyje. Kiek rečiau erekcija kenčia dėl inkstų ir kepenų, hormoninių ligų.
Vyresnio amžiaus vyrai dažnai kenčia dėl prostatos ligų, be to, dar vargina ir šlapinimosi sutrikimai: dažnas naktinis ir sunkesnis šlapinimasis ar net visiškas šlapimo nelaikymas.
Problemų daug, o pas mus neretai apie tai kalbama tik pusę lūpų. Ir anaiptol negalime lygiuotis į daugelį pasaulio šalių pacientų išprusimu šiais klausimais.
Vokietis ar prancūzas, turintis erekcijos sutrikimų, vertina save kaip ligonį ir ieško būdų, kaip greičiau pasveikti, o neretas lietuvis dėl analogiškos problemos linkęs kaltinti save ar savo partnerę ir slėpti snapą po sparnu. Metas pažvelgti į akis tiesai, suprasti, kas vystosi organizme, kenkia jam ir kreiptis į gydytojus – jie dažniausiai gali daug kuo padėti.
Arūnas Želvys,
medicinos mokslų daktaras
