Panevėžio rajono savivaldybės Pedagogų švietimo centre
vykusiame seminare buvo pristatomi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo ypatumai
Švedijoje ir Olandijoje. Švietimo srities darbuotojai, kėlę kvalifikaciją šiose
šalyse, perteikė praktinę patirtį ir įspūdžius, padedančius susipažinti su
kitų šalių švietimo sistemomis ir darbo ypatumais.
Olandijoje – stebinantys pasiekimai
Lapkričio mėnesį į Olandiją vyko septyni Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos pedagogai ir du Pedagogų švietimo centro darbuotojai. Het Bildt savivaldybėje pagal mokytojų ir mokinių mainų programą viešėję lietuviai ypač stebėjosi Olandijos pedagogų pasiekimais ir švietimo įstaigų politika.
Kaip “Sekundei” sakė kelionėje dalyvavusi logopedė Jolanta Gurskienė, Olandijoje jie ne tik susipažino su mokinių profesinio orientavimo galimybėmis, mokyklų valdymu, specialiųjų poreikių vaikų ugdymu, bet ir pristatė Lietuvą. “Teko patirti daug įspūdžių. Keista buvo, kad privačiose mokyklose vaikų tėvai turi daug galių. Jie pataria, kaip panaudoti lėšas, reguliuoja atostogų grafiką, tačiau ugdymo procesą vis dar palieka specialistams, – sakė J.Gurskienė. – Stebėjausi, kad Olandijoje mokslas mokamas nuo 16 metų, tad vyresniųjų klasių moksleiviai turi susimokėti už žinias”. Lietuviai lankėsi įvairiose įstaigose, jie buvo ne tik mokyklose, bet ir darželiuose, pabėgėlių centre, tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama mokyklinio amžiaus vaikams, su kuriais dirba kvalifikaciją keliantys specialistai.
Olandijoje esančiose specialiosiose mokyklose mokosi vaikai ir jaunuoliai, kurie susiduria su mokymosi sunkumais, turi elgesio, regos, klausos, judėjimo, intelekto problemų.
“Kitaip nei Lietuvoje, ten specialiuosius poreikius nustato mokykloje esanti komisija. Jie vertina kalbos įgūdžius, veiksmų atlikimo greitį, socializaciją. Kiekvieno vaiko individualūs rezultatai du kartus per metus apibendrinami ir žiūrima, kokie pokyčiai įvyko per šį laiką, – dalijosi įspūdžiais J.Gurskienė. – Teko nagrinėti vaikų bylas, tad puikiai supratome, kaip dirba Olandijos specialistai. Žinoma, ten daug lengviau dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, nes mokyklos turi puikią materialinę bazę”. Lietuviai stebėjosi, kiek daug įvairių prietaisų skirta vaikams, kuriuos reikia išmokyti buities subtilybių ar muzikos.
Specialistus sudomino ir vadovėlių struktūra, jie sudaryti itin patogiai ir palengvina pedagogų darbą. Daug dėmesio skiriama ne tik specialiųjų poreikių vaikams, bet ir gabiems mokiniams. “Olandijoje 30 moksleivių tenka du auklėtojai, o drausmė yra labai gera, nepasitaiko, kad pabėgtų iš pamokų. Vaikai labai saugo ir mokyklos inventorių. Jie žino, kad už nusižengimus skiriamos bausmės, tad elgiasi tinkamai”, – sakė J.Gurskienė.
Švedijoje – laisvė ir atsakomybė
Panevėžio specialiosios internatinės mokyklos specialistai ir 4 darbuotojai iš rajono įstaigų gruodį lankėsi Švedijoje. Jie susipažino su šios šalies švietimo sistema, nors praktiniai užsiėmimai ir nebuvo organizuojami. Pasak Panevėžio rajono psichologinės-pedagoginės tarnybos logopedės Loros Valainienės, ši kelionė, nors ir buvo trumpa, tačiau įdomi. “Negalėjome lankytis pamokose ir daugiau susipažinti su pedagogų darbu, nes kelionės laikas buvo ribotas. Švedijoje stebėjausi šūkiu, kad mokykloje turi būti laisvė su atsakomybe, tuo pagrįsta šios šalies švietimo sistema. Manau, kad ten per daug laisvės, nors ši sistema vadinama viena iš pirmaujančių, – stebėjosi L.Valainienė. – Laisvė ir atsakomybė Švedijoje itin susijusios, tai galima pastebėti ir susipažinus su šios šalies vertinimo sistema. Pas juos nėra egzaminų ir tai moksleiviams padeda išvengti streso. Žinios sistemingai tikrinamos, tad vaikas nėra traumuojamas”.
Specialistė L.Valainienė stebėjosi, kaip skiriasi Lietuvos ir Švedijos ugdymo sistema, tačiau moteris nedrįsta prognozuoti, kas būtų, jei lietuviai užsimanytų perimti šios šalies sistemos ypatumus. “Manau, kad švedų patirties nepritaikytume Lietuvoje. Suteikdami mokiniams per daug laisvės galime susidurti su atsakomybės stoka, tad negalima skubėti perimti žinių, kai nežinome, kokios gali būti pasekmės. Žinoma, yra daug dalykų, kurie būtų naudingi Lietuvos švietimo sistemoje, tad perduodami savo įspūdžius pedagogams suteikiame galimybę pagalvoti apie jų pritaikymo galimybes mūsų šalyje”, – sakė L.Valainienė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
