Lietuvos diabeto asociacija švenčia 15 metų sukaktį.
Penktadienį ta proga rengiamoje konferencijoje bus aptarti aktualiausi cukrinio diabeto kontrolės ir gydymo klausimai.
Kaip Eltai sakė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus vadovas Antanas Norkus, Lietuvoje diabetu gali sirgti apie 140 tūkst. žmonių. Gydytojų skaičiavimais, prieš 18 metų jų skaičius buvo daug mažesnis – siekė 80 tūkst.
Sergamumas cukriniu diabetu visame pasaulyje auga dėl tų pačių priežasčių: netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ir galiausiai – nutukimo. Daugiau nei pusė diabetikų nejaučia jokių simptomų. Liga diagnozuojama tik prasidėjus komplikacijoms, kurios mažina darbingumą, trikdo gyvenimo kokybę, sukelia invalidumą.
Ankstyva mirtis nuo diabeto pasaulyje beveik prilygsta mirštamumo nuo ŽIV ir AIDS rodikliams. Nuo šios ligos kasdien miršta 7 tūkst. 700 planetos gyventojų. Trys ketvirtadaliai jų – nesulaukę 35 metų. Prognozuojama, kad 2030 m. diabetu sirgs 400 mln. žmonių.
Pasak A. Norkaus, pirmojo tipo diabetas vaikus ir jaunus žmones tiesiog priverčia kreiptis į gydytoją. Tačiau antrojo tipo diabeto, kuris diagnozuojamas 90 proc. visų sergančiųjų, simptomai labai neryškūs arba jų nebūna, todėl dažnai jis nustatomas tik po akių, inkstų, kojų, širdies pažeidimų.
Kartą per metus profilaktiškai tikrintis dėl diabeto gydytojai pataria 45 metų žmonėms, kuriuos vargina nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos, troškulys, bendras silpnumas.
Kasmet gliukozės toleravimo testą siūloma atlikti ir daugiau nei 4 kilogramų svorio vaikus gimdžiusioms moterims, pacientams, kurie turi cukriniu diabetu sergančių pirmos eilės giminių, pastebėjusiems, kad staiga pradėjo kristi svoris.
ELTA
