Vakar Dembavoje esančiame Panevėžio karo prievolės centre
surengtoje spaudos konferencijoje centro viršininkas kapitonas Petras
Vaičikonis, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių karo prievolės vyriausieji
specialistai Normundas Šarkanas bei Vitalijus Kudinavičius informavo apie pernai
vykusį jaunuolių šaukimą į pradinę privalomąją karo tarnybą, o centro medicinos
komisijos pirmininkas majoras Alvydas Griauzdė – apie šauktinių sveikatą. Karo
prievolės specialistai akcentavo, kad iš visų patikrintų iš Utenos apskrities
jaunuolių tinkamais pripažinti 47 proc., Šiaulių apskrities – 35 proc., o
Panevėžio apskrities – vos 32 proc.
Šiemet šauktinių mažės
P.Vaičikonis akcentavo, kad Panevėžio karo prievolės centras apima Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskritis. Pernai centras į pradinę privalomąją karo tarnybą iš visų trijų apskričių turėjo pašaukti 904 jaunuolius, tiek ir pašaukė, tiesa, iš Panevėžio apskrities vietoj planuotų 269 jaunuolių į tarnybą išėjo tik 242. P.Vaičikonio teigimu, centro Panevėžio teritorinis skyrius turėtų gerinti darbą. Šiemet Panevėžio karo prievolės centras į tarnybą planuoja pašaukti 840 jaunuolių ir dar 18 absolventų į pusmetį trunkančius vadų kursus. Centro viršininkas pažymėjo, kad vykdant šaukimą į pradinę privalomąją karo tarnybą pirmiausia pastebima prasta šauktinių sveikata, jų žemas išsilavinimo lygis, nekontroliuojama migracija ir jaunuoliu nenoras atlikti savo konstitucinę pareigą.
Trečdaliui – psichikos sutrikimai
Centro medicinos komisija pernai patikrino 3051 jaunuolio sveikatą ir priėmė 2909 sprendimus, sakė P.Vaičikonis. Anot jo, iš visų patikrintųjų tinkamais atlikti tarnybą pripažinti tik 1065, arba 37 proc. jaunuolių. Iš netinkamais atlikti karo prievolę pripažintų jaunuolių 33 proc. nustatyti psichikos sutrikimai, 29 proc. serga chirurginėmis, 14 proc. – terapinėmis, 8 proc. – nervų sistemos ligomis. P.Vaičikonis negalėjo paaiškinti, kodėl taip skiriasi tarnybai netinkančių Panevėžio ir Utenos apskričių šauktinių skaičius.
Nustatoma naujų ligų
Medicinos komisijos pirmininkas A.Griauzdė sakė, kad daugelį metų nustatomas panašus tarnybai netinkančių jaunuolių skaičius, tačiau daugėja asmenų, turinčių psichikos sutrikimų. Be to, nustatoma naujų ligų, jomis šauktiniai anksčiau nesirgdavo. Užfiksuota B ir C hepatito atvejų, onkologinių ligų. A.Griauzdė teigė, kad daugėja jaunuolių, kuriems nustatomi klausos nervų pažeidimai. Gydytojas manantis, kad tai trankios muzikos ir ausinukų pasekmė. Be to, silpnėja šauktinių regėjimas ir tam gan daug reikšmės gali turėti sėdėjimas prie kompiuterio. A.Griauzdė akcentavo, kad Panevėžio jaunimui labai aktualūs asmenybės sutrikimai: tai gydytojas sakė pastebintis net miesto gatvėse. Nemažai jaunimo diagnozuojamas stuburo iškrypimas, plokščiapėdystė. Gydytojas pasakojo, kad vis daugiau šauktinių nustatomas padidėjęs kraujospūdis, o tai veikiausiai nekontroliuojamų treniruočių ir įvairių preparatų vartojimo pasekmė.
Prisigalvoja ligų
A.Griauzdė teigė, kad, be asmenybės sutrikimų, panevėžiečiams būdingos ir galvų traumos. Gydytojas irgi negalėjo atsakyti, kodėl Utenos apskrities jaunuoliai yra gerokai sveikesni nei panevėžiečiai, ir mano, kad priežasčių reikėtų ieškoti kitur: uteniškiai iš Mėnulio nenusileido.
A.Griauzdė sakė, kad jaunuoliai, norėdami išsisukti nuo tarnybos, prigalvoja įvairiausių būdų. Atsiranda beskundžiančiųjų galvos skausmais, bendru silpnumu, atminties praradimu, šlapimo nelaikymu ir kitais negalavimais. Gydytojas sakė, kad vienus simptomus galima patikrinti, tačiau, deja, ne visus.
Į kareivius – tik 90 panevėžiečių
Pasak N.Šarkano, pernai miesto karo prievolės atrankos komisija posėdžiavo 52 kartus, išnagrinėjo 3942 bylas ir į Karo prievolės centro medicinos komisiją nusiuntė 326 šauktinius. Beveik 2 tūkstančiams jaunuolių tarnyba atidėta dėl mokslo, 113 – dėl šeimyninių aplinkybių. Dėl prastos sveikatos nuo privalomosios tarnybos atleista 150 jaunuolių, o dar apie šimtą kareiviškos duonos neragaus dėl teistumo arba dėl jiems iškeltų baudžiamųjų bylų. N.Šarkano teigimu, palyginti su 2003 metais, pernai į medicinos komisiją pasiųsta 116 jaunuolių daugiau. Tiesa, į tarnybą buvo pašaukta tik 90 panevėžiečių.
Numatyta atsakomybė
N.Šarkanas akcentavo, kad organizuojant šaukimą pirmiausia susiduriama su jaunuolių nenoru atlikti konstitucinę pareigą ir jų įsitikinimu, jog liks nenubausti. Specialistas sakė, kad vengiantiesiems atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą surašomi administracinės teisės pažeidimo protokolai ir jie baudžiami piniginėmis baudomis. Pirmą kartą jiems skiriama 100 Lt bauda, vėliau ji didėja iki 500-1000 Lt, o piktybiškai vengiantiesiems tarnybos gali būti iškelta baudžiamoji byla. Tiesa, net ir sumokėjusieji baudą nuo tarnybos neatleidžiami.
Ir tėvai nenori, kad jų atžalos tarnautų
Tik mėnesį rajono Savivaldybėje karo prievolės vyriausiuoju specialistu dirbantis V.Kudinavičius pritarė, kad nemažai keblumų sudaro jaunuolių migracija į užsienį bei gyvenamosios vietos keitimas šalies viduje. Nemažai šaukiamojo amžiaus vaikinų gyvenamąją vietą yra deklaravę rajone, tačiau dirba arba gyvena mieste. V.Kudinavičius sakė, kad nemažai jam dirbti padeda seniūnai, policija, tačiau pasitaiko darbdavių, kurie “slepia” gerus darbuotojus, o tėvai bando išsukti savo sūnus. Specialisto teigimu, gana dažnai tėvai parašo pareiškimus, kad jų atžalos išvykusios į užsienį, netgi turi vienos ar kitos šalies pilietybę, tačiau nenurodo adresų, telefonų numerių.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
