Paaugliai daug žino apie ŽIV/AIDS, tačiau nedrįsta prisipažinti, jog ligos saugosi.
Viena pastarųjų dienų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose prabėgo kur kas greičiau nei kitos. Taip būna tik sulaukus svečių. Lietuvos AIDS centro surengtoje diskusijoje, vaizdo siužetų peržiūroje paauglius labiausiai domino asmeninė narkotikus vartojusių lektorių patirtis. Nusikalsti linkusių paauglių auditorija pasirinkta todėl, kad AIDS – elgesio liga.
Suintrigavo Onytė
Poilsio kambaryje buvę paaugliai iš karto susidomėjo svečiais ir priėję pasisveikino. Kol AIDS centro švietimo skyriaus vedėja Loreta Stonienė prie atsinešto nešiojamojo kompiuterio prijungė projektorių, įsitaisėme kambario gale. Paaugliai paklusniai susėdo ant suolų. Retkarčiais tyliai persimesdami replikomis laukė pramogų.
L.Stonienė, prieš pradėdama demonstruoti Lietuvos moksleivių kurtus filmukus ŽIV/AIDS prevencijos tema, žiūrovams prisistatė ir išdalijo lapelius, kuriuose jie turėjo įrašyti vertinimus. Tokiu būdu paaugliai galėjo sužinoti, ar jų nuomonė sutampa su AIDS centro komisijos verdiktu.
“Pornucha”, “Vaikščiojantis perukas”, – kartais komentavo ekrane matomus vaizdus paaugliai. “Jonai, tu ne ten žiūri”, – drausmino izoliatoriaus-pataisos namų darbuotojas. Paaugliams sunkiai sekėsi dėmesį sukoncentruoti į ekraną.
Jie itin pagyvėjo, vieno filmuko autorių sąraše išvydę vardą – Onytė. “Kodėl nukrapšto? Taip gražiai užrašyta”, – nesusiturėjo stebėdami, kaip Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos moksleivių kurtame filmuke nuo sienos valomas užrašas “Meilė”. “Kažkas stovi ir bangas daro”, – komentavo vaizdą, kaip vanduo nuplauna ant kranto užrašytą žodį “Viltis”.
Nesureikšmina pasekmių
“Ką jūs čia rašote?” – žurnalistę užkalbino atsisukęs paauglys. Jo nuomone, tokie filmukai neįdomūs, nes apie ŽIV/AIDS jis daug ką žino, bet laiką prastumti padeda. “Žinom, kad užsikrėsti galima per lytinius santykius, kraują, – vardijo į pokalbį įsitraukę vaikinukai. – Skaitom laikraščius, žurnalus, lankstinukus. Kai nėra, ką veikti, viską po kelis kartus perskaitom”. Žinių jie pasisėmė ir iš AIDS centro organizuotos viktorinos.
Kol kiti toliau stebėjo vaizdo siužetus ir juos vertino, kai kurie paaugliai neslėpė vartoję narkotikus, bet nebijoję pasigauti ŽIV. “Kas tokio, jei ir būčiau užsikrėtęs? Ko bijoti? Numirčiau, ir viskas”, – nesureikšmino ligos pasekmių vienas kalinčiųjų.
“Netikit, kad vartojau? Norit, parodau adatų žymes?” – bandė įtikinti kitas pašnekovas. Tuojau buvo bandyta suskaičiuoti vartojusiuosius kvaišalus. “Penkis grynarūšius gal ir rasim”, – į pokalbį įsitraukė dar vienas paauglys.
Tiesiai į pavojų
“Žinot, kur iš karto trauks kai kurie išėjusieji į laisvę? Ieškoti narkotikų. Čia jie persilaužė, išmoko išgyventi be jų, bet neturi motyvacijos nevartoti. Tuomet ir atsiras pavojus užsikrėsti ŽIV ir jį platinti”, – apie savo vizito tikslą pasakojo L.Stonienė.
Izoliatoriaus-pataisos namų gyventojai, šių namų vadovai bei AIDS centro specialistai tvirtino, jog narkotikai čia nepakliūva. “Net parūkyti problema”, – apgailestavo paaugliai.
Jie yra tikrinami dėl įvairių ligų. ŽIV/AIDS nerasta nė pas vieną. Paklausti, kaip elgtųsi su tuo bendraamžiu, kuris būtų infekuotas, visi susimąstė. “Nežinau”, – teištarė kalbiausieji paaugliai. Jie teigė, jog tarpusavyje apie tokius rimtus dalykus nekalba.
Vienas jų į laisvę išeis po dviejų mėnesių, kitas – tik po septynerių metų. Atlikę bausmę keli vėl planuoja plėšti, vogti, vienas – susirasti darbą užsienyje.
Teiravosi, kiek galima gyventi
Po pietų jauniesiems izoliatoriaus-pataisos namų gyventojams greičiau dieną prastumti padėjo Lietuvos AIDS centro Reabilitacijos centre besigydantys ir šiuo metu ten gyvenantys narkomanai. Susidomėjimas tokių vaikinų biografijomis buvo didžiulis.
Ypač daug klausimų jie sulaukė iš normalaus elgesio grupės paauglių. Kaip bandė gydytis nuo priklausomybės? Kiek galima gyventi, vartojant narkotikus? “Man patiko labiau nei lengvo elgesio grupėje, nors prieš susitikimą bijojau, jog bus sunku juos sudominti”, – prisipažino 22 metų vaikinas.
Jis nuo vienuolikos metų pradėjo gerti, vėliau – uostyti “žolę”, klijus, vartoti heroiną, amfetaminą. “Gaila, kad praradau tiek metų! Gydausi, nes supratau, jog tapau robotu, neturėjau savo gyvenimo. O aš juk noriu šeimos, vaikų!” – pasakojo jau dvylika mėnesių blaiviai (ne tik be narkotikų, bet ir be alkoholio) gyvenantis jaunas žmogus.
Dėl nuolatinio pinigų stygiaus jam buvo prasidėjusi depresija. “Išėjau iš namų, pradėjau gyventi laiptinėse. Tėvai ir anksčiau siūlė gydytis, tačiau aš tvirtinau, jog nesu narkomanas. Buvau įsidarbinęs, tačiau po trijų dienų iš kasos pavogiau pinigų, ir iš darbo išvarė”, – neslėpė svečias.
Jis nesibaimino, jog gali užsikrėsti ŽIV. Prieš pradedant reabilitaciją jam buvo atlikti medicininiai tyrimai. “Laukdamas rezultatų bijojau, ar nesu užsikrėtęs ŽIV. Galvojau, jog tokiu atveju vertėtų vėl imti vartoti narkotikus. Tačiau buvau užsikrėtęs tik hepatitu C”, – pasakojo reabilitacijos programos dalyvis.
Netrukus jis jau galės gyventi savarankiškai – išlaikys vairavimo egzaminus ir ieškosis darbo.
Kitas reabilitacijos programos dalyvis, vartodamas narkotikus, įsigudrino baigti Vilniaus universitetą, tačiau darbe ilgai neišsilaikydavo – po mėnesį. Dvidešimt penkerių metų ekonomisto narkobiografija – 8 metai. “Nuo “žolės” iki heroino. Viskas prasidėjo nuo alkoholio”, – pasakojo vaikinas.
Neatspindi realybės
Lietuvos AIDS centro duomenimis, 2004-aisiais medikai išaiškino tris naujus ŽIV infekcijos atvejus tarp nepilnamečių. Kad užsikrėtė pavojinga liga, sužinojo 2 merginos ir 1 vaikinas.
Kauno apskrityje per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį Lietuvoje iki šių metų sausio 1 dienos yra užregistruoti 47 ŽIV nešiotojai: 10 moterų ir 37 vyrai. Iš viso Kauno apskrities gyventojams diagnozuota 13 AIDS ligos atvejų, 6 ŽIV infekuotieji mirė nuo AIDS.
Beveik pusė (47 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, kiek mažiau nei pusė (40 proc.) – lytinių santykių metu. Likusių 13 procentų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigė, jog Kaune AIDS dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose. Vertėtų atkreipti dėmesį į didelį infekuotų moterų skaičių.
Skaičiuojant ŽIV išplitimą 100 tūkstančių gyventojų, Kauną (7,1) kiti miestai lenkia kelis ar net keliolika kartų. S.Čaplinsko nuomone, gali būti, kad ŽIV Kaune yra daug labiau išplitęs, nei rodo skaičiai. Palyginti su Lietuvos vidurkiu, ŽIV/AIDS nustatymo tyrimų mūsų mieste atliekama daug, tačiau beveik aplenkiamos narkomanų ir prostitučių grupės. Statistikos duomenimis, būtent šių grupių atstovai ir yra pagrindiniai viruso platintojai.
“Info.lt”
