Šiomis dienomis po kelių stiprių Saulės blyksnių Žemę pasiekė stipri magnetinė audra. Anot užsienio astronomų, poveikis buvo jaučiamas ir Lietuvoje. Didžiausia magnetinė audra užfiksuota sausio 18-osios naktį. Saulėje susidarė dėmė, 10 kartų didesnė už Žemės diametrą.
Nerimas Rusijoje
Rusijos žiniasklaida prieš kelias dienas net prabilo
apie galimybę šalyje paskelbti nepaprastąją padėtį. Praėjusį šeštadienį Saulės
energijos dalelės tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu pasiekė Žemę. Antras
pliūpsnis įvyko antradienį. Rusijoje buvo perspėta, kad gali sutrikti antžeminis
ir kosminis ryšys. Apie galimus netikėtumus įspėti oro uostų dispečeriai.
Tarptautinėje kosminėje stotyje buvo paskelbtas aliarmo režimas. Dviem stotyje esantiems kosmonautams patarta būti labiau nuo radiacijos apsaugotose zonose. Specialistai ramino, kad kosminė stotis yra maždaug 360 kilometrų aukštyje, o pavojingus Saulės spindulius Žemė sulaiko jau 500-600 kilometrų aukštyje. Todėl kosmonautai nekeičia planų naktį iš sausio 26 į 27 dieną išeiti į atvirą kosmosą.
Iki šiol pats stipriausias žybsnis buvo užregistruotas 2000 metų balandį, tačiau tada jis buvo nukreiptas ne į Žemę. Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė sakė, kad Lietuvos astronomai Saulės aktyvumo nematuoja. “Tai atlieka specialios observatorijos. Saulės aktyvumas sustiprėja tam tikrais ciklais. To žmonės negali išvengti, todėl per evoliuciją prisitaikė ir dažnai nereaguoja į tai”, – sakė G.Tautvaišienė.
Padaugėja besiskundžiančiųjų širdies ligomis
Dideli geomagnetiniai svyravimai sutrikdo elektros perdavimo linijų ir miestų elektros tinklų darbą, radijo ryšį, sugadina geležinkelio automatinius prietaisus, pagreitina vamzdynų koroziją.
Specialistai nesutaria dėl magnetinių audrų poveikio žmonėms. Vieni teigia, kad tokiomis dienomis pablogėja ligonių būklė, padažnėja infarktų ir insultų. Kiti aiškina, kad magnetinės audros nekelia pavojaus žmonių sveikatai, nes jonizuotas daleles absorbuoja ar atspindi Žemės atmosfera.
Lietuvos mokslininkai jau yra bandę ieškoti sąsajų tarp Saulės aktyvumo, kurio kiekybiniu rodikliu laikomas Saulės dėmių skaičius, geomagnetinio lauko variacijų bei širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimo.
Tyrimui panaudotas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos kardiologinių brigadų iškvietimų skaičius. 1980-2000 metais pastebėtas iškvietimų vidurkio per metus kitimas, kurio periodas artimas 11 metų Saulės ciklui. Detaliau nagrinėti 1997-2000 metai. Rezultatai leidžia spėti, kad dėl Saulės aktyvumo pasireiškiantys geomagnetinio lauko pokyčiai ir meteorologiniai reiškiniai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui, ir šią įtaką galima įvertinti statistiniais metodais.
Gydytojai sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis magnetinių audrų dienomis pataria vengti sunkaus fizinio darbo, alkoholio, stresinių emocijų.
Pašvaistės matytos ir Lietuvoje
Tik XX a. pradžioje išsiaiškinta, kad Saulės dėmės yra smarkiai įmagnetintos, maždaug 1500 laipsnių vėsesnės už aplinką įdubos. XIX a. viduryje vokietis H.Švabė aptiko, kad Saulės dėmių skaičius kinta periodiškai: nuo vieno dėmių maksimumo iki kito praeina maždaug 11 metų. Šveicaras R.Volfas iš archyvinių duomenų nustatė, kad šis ciklas kartojasi nuo 1715 metų.
Kadangi senesni duomenys mažiau patikimi, Saulės dėmėtumo ciklus imta skaičiuoti tik nuo 1755 metų. Dabartinis maksimumas – 23-iasis. XX a. pradžioje išsiaiškinus, kad dėmių maksimumo metu verčiasi Saulės magnetinis laukas, atskleistas dar vienas – magnetinis ciklas. Jo trukmė – 22,3 metų.
Per kelias Saulės žybsnio minutes išeikvojama šimtus kartų daugiau energijos, negu išsiskirtų sudeginus visą Žemės naftą, dujas, akmens anglių ir medienos atsargas, bet nuo to šilčiau nepasidaro. Priešingai, jų išsviesti plazmos gūsiai trikdo Žemės magnetinį lauką, ties poliais pasiekę išorinius atmosferos sluoksnius įžiebia šiaurės pašvaistes.
Kai kurie lietuviai dar prisimena 2001 metų spalio 21 dieną matytas pašvaistes. Tą naktį žvaigždėtame danguje atsiradę raudoni spinduliai buvo matomi ir Vilniaus centre. Žinoma, kad pašvaistė Lietuvoje matyta ir 1958 metais, kai buvo užregistruotas itin didelis Saulės aktyvumas.
“Kauno diena”
