2004 metais Lietuvoje diagnozuoti 135 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai. (2003m-110).
Dauguma – 114 naujų ŽIV užsikrėtimų, nustatyta vyrams ir 21 moteriai.
Iš viso 2005 metų sausio 1 dienai diagnozuoti 980 ŽIV infekuoti asmenys. ŽIV infekuotų vyrų 8 kartus daugiau nei moterų. Atitinkamai 876 ir 104.
Žinoma, kad 20 ŽIV infekuotų moterų verčiasi ar kada nors vertėsi prostitucija ir taip kelia ŽIV infekcijos išplitimo pavojų visuomenei.
2004 m. naujai išaiškintų ŽIV infekuotų asmenų amžiaus vidurkis jaunėja: ŽIV infekuotų vyrų amžiaus vidurkis infekcijos nustatymo momentu siekė 32 metus, o moterų – 30 metų (2003 m. atitinkamai 34 ir 32).
2004 m. išaiškinti trys nauji ŽIV infekcijos atvejai tarp nepilnamečių (2 merginoms ir vienam vaikinui). Vyriausiam pagal amžių naujai išaiškintam 2004 metais ŽIV infekuotam asmeniui buvo 61 metai.
Pastaruosius trejus metus stebima tendencija, kad ŽIV infekcija vis daugiau užsikrečia žmonių per lytinius santykius, tačiau vyraujantis (74 proc.) ŽIV infekcijos plitimo būdas, kaip ir ankstesniais metais, išlieka injekcinių narkotikų vartojimas. Šiuo būdu pernai ŽIV užsikrėtė dauguma – 101 asmuo.
“Tolimesnis ŽIV infekcijos plitimas per injekcinių narkotikų vartojimą Lietuvoje, rodo,jog šalyje vis dar nepakanka prevencijos priemonių šiai aukštos rizikos užsikrėsti ŽIV grupei arba vykdomos priemonės injekcinių narkotikų vartotojų nepasiekia. Savivaldybėse, ypač Mažeikių, Šiaulių, Marijampolės ir Kauno, būtina steigti žemo slenksčio paslaugų kabinetus, kuriuose teikti narkotikų vartotojų poreikius atitinkančias būtiniausias sveikatos ir socialines paslaugas ir taip apsaugoti bendruomenes nuo ŽIV išplitimo”, – spaudos konferencijoje teigė Lietuvos AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.
2004 m. per heteroseksualius lytinius santykius ŽIV infekcija užsikrėtė 24 asmenys ir tai dvigubai daugiau nei prieš porą metų. Homoseksualių santykių metu užsikrėtė keturi asmenys bei šešių užsikrėtimo kelias nežinomas.
Daugėja ŽIV infekuotų moterų, kurios užsikrėtė per lytinius santykius (pernai tokių buvo 9, o prieš dvejus metus -trys).
Pagal apskritis 2004 m. daugiausiai – 63 nauji ŽIV infekcijos atvejai nustatyti Klaipėdos apskrityje, iš kurių beveik visi (61) užsikrėtė per INV. 2003 metais pastarųjų buvo nustatyta mažiau – 24, 2002m. – 25. Vilniaus ir Kauno apskrityse pernai išaiškinta po 16, Šiaulių – 14, Marijampolės ir Telšių – po 4, Panevėžio, Alytaus ir Utenos – po 2, Tauragės – vienas naujas ŽIV infekcijos atvejis.
Daugiausiai ŽIV infekuotų žmonių gyvena Klaipėdos apskrityje (275), antroje vietoje Vilniaus (166), Kauno (47), Šiaulių (45), Telšių (32, iš kurių 31 Mažeikių mieste), Alytaus (16), Panevėžio (12), Marijampolės (11), Tauragės (4), Utenos (3).
2004 m. ŽIV infekcijos epidemiologinį žemėlapį papildė dar 6 rajonai ir miestai, kuriuose 2004 m. užregistruoti pirmieji ŽIV infekcijos atvejai. Tai Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Akmenės, Gargždų rajonai bei Telšių miestas.
Pagal miestus 2004 metų pradžioje aukščiausiais ŽIV paplitimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – Klaipėdoje, kur minėtas rodiklis siekia 105 atvejus, toliau seka Mažeikiai – 54,5, Druskininkai – 47,6, Vilnius – 26,7, Šiauliai- 19,4, Marijampolė – 11,3, Kaunas – 7,1. Bendras ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2004 metais prognozuojama sieks 28,1 atvejo, 2003 – 24,5. Latvijoje tas pats rodiklis 2003 metais siekė 112,9, Estijoje – 272,2, Kaliningrado srity – 470 atvejo.
Nuo ŽIV infekcijos registravimo pradžios (1988m.) ŽIV diagnozuota 43 užsieniečiams. 2004 m. nustatyti 9 ŽIV infekcijos atvejai užsieniečiams, 2003 m. – 5.
2004 m. pagimdė 2 ŽIV užsikrėtusios moterys. Pirminiais duomenimis, jų kūdikiai ŽIV infekcija neužkrėsti.
2004 m. AIDS stadija diagnozuota 21 asmeniui (2003 m.- devyniems). Iš viso Lietuvoje AIDS diagnozuota 86 žmonėms. Dėl AIDS jau mirė 37 asmenys.
2004 m. SAM patvirtinta ŽIV ligos diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto lėšų, metodika. Šiuo metu ŽIV ligos gydymas decentralizuotas ir ŽIV užsikrėtę pacientai turi galimybę pasirinkti medicinos įstaigą ir jį gydantį gydytoją.
Valstybės lėšomis 2004 metais gydyti 47 žmonės, iš kurių dauguma (36 žmonės) gydėsi Lietuvos AIDS centre. Dėl ŽIV infekcijos AIDS centre nuolatos stebima apie 500-600 su ŽIV infekcija gyvenančių žmonių, kurie konsultuojami, sekama jų sveikatos būklė, atliekami laboratoriniai tyrimai, esant indikacijoms skiriamas ŽIV ligos gydymas antiretrovirusiniais vaistais.
Pernai 9 asmenims ŽIV infekcija išaiškinta ligoninėse, kai žmonės ten pateko ypač sunkios būklės dėl ilgai neįtariamos ir nenustatomos tikrosios ligos – ŽIV infekcijos ar AIDS diagnozės.
Pasak LAC ambulatorinio skyriaus vedėjos Vilmos Uždavinienės, tokie žmonės ilgai vaikšto pas įvairių įstaigų gydytojus, kurie dažnai nepagalvoja apie ŽIV testo būtinumą. Anot jos, tokia situacija atspindi, jog tarp medikų, ypač bendrosios praktikos gydytojų, dar nėra pakankamo ŽIV budrumo, nes jiems trūksta su ŽIV/AIDS susijusių žinių.
Lietuvos AIDS centro laboratorija specialiais laboratoriniais ŽIV tipavimo metodais nustatė, jog 2000-2001 metais iki tol vyravusį žmogaus imunodeficito viruso subtipą B Lietuvoje pakeitė kiti viruso subtipai, iš kurių pagrindinis yra subtipas A. Šis svarbus pasikeitimas įvyko būtent narkotikus vartojančių asmenų grupėje. Žinoma, jog ŽIV subtipas A maždaug 10-20 kartų lengviau plinta lytiniu keliu, todėl šalyje susidarė prielaidos greitesniam ŽIV plitimui lytiniu keliu ypač tose gyventojų grupėse, kurios susijusios su intraveninius narkotikus vartojančiais žmonėmis.
“Pastaraisiais metais didėjantis ŽIV infekcijos plitimas per lytinius santykius, ypač jaunimo tarpe, rodo, jog būtina plėsti ŽIV prevencinį darbą tarp jaunimo, ypač tarp rizikos grupėms priklausančių paauglių, bei stiprinti formalų ir neformalų jaunimo ugdymą ŽIV/AIDS klausimais, skatinti švietėjiškų bendraamžių – bendraamžiams programų įgyvendinimą”, – pažymėjo Lietuvos AIDS centro vadovas S.Čaplinskas.
“Info.lt”
