Teisės projektų ir tyrimų centro ekspertai mano, kad medikai neteisingai interpretavo naująjį Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą.
Medikai turi teisę be paciento sutikimo, jei pastarasis yra praradęs sąmonę arba jo būklė neleidžia jam to sutikimo pareikšti, pranešti apie jo būklę, buvimą gydymo įstaigoje artimiesiems.
Tokią išvadą padarė viešosios įstaigos “Teisės projektų ir tyrimų centras” ekspertai.
Vadovautis paciento interesais
Ekspertai tvirtina, kad naujajame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatytos pakankamos garantijos, kad, ligoniui praradus sąmonę ar esant tokios būklės, kai negali protingai vertinti savo interesų, apie jo padėtį būtų pranešta tiems asmenims, kurie privalo žinoti apie tokį žmogų ir gali juo rūpintis.
Įstatymas, pasak ekspertų, netgi nenumato jokių griežtų formalumų medikams, kad asmuo, kuriam pranešama apie paciento gydymą ir būklę, būtų sutuoktinis, vaikas, tėvas ir t.t. Pagrindinis įstatymo reikalavimas – vadovautis paciento interesais.
Kaip jau rašėme, praėjusią savaitę kilo skandalas, kai į avariją patekusio vyro sūnus ne tik nieko negalėjo sužinoti apie tėvo sveikatos būklę, bet trijų miesto gydymo įstaigų – Kauno medicinos universiteto klinikų, 2-osios klinikinės ir Kauno apskrities ligoninių medikai jam net atsisakė pasakyti, ar tėvas gydomas jų įstaigoje. Nepadėjo nei ta pati abiejų vyrų pavardė, nei sūnaus rodomas pasas. Tik, įsikišus “Kauno dienai”, paaiškėjo, kad sužalotas vyras gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose.
Po šio incidento Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai tvirtino, kad medikai apie sąmonę praradusio ar netikėtai susirgusio žmogaus gydymo vietą ir būklę turėtų pranešti artimiausiems žmonėms, pateikusiems giminystę įrodančius dokumentus. Kai pavardė kitokia (pvz., mamos ieško ištekėjusi ir turinti kitą pavardę duktė), sveikatos apsaugos viceministras R.Šadžius patarė iš Gyventojų registro centro pristatyti pažymą arba pateikti kitus dokumentus: gimimo, santuokos liudijimus ir kt. Sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga rekomendavo medikams vadovautis ne tik įstatymu, bet ir protingumo kriterijais.
Interpretacija nustebino
“Nelabai supratau, kodėl medikai taip interpretavo įstatymą, – vakar sakė Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos narys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. – Galbūt kilo pasipriešinimas, nes įstatymas orientuotas į pacientų interesus? Gal iš vienos įstatymo normos buvo padarytos išvados, nepaskaičius kitos? Šis įstatymas buvo daugybę kartų svarstomas darbo grupėje, kurioje dalyvavo medikai, teisininkai, Aukščiausiojo Teismo, įvairių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai. Kiekvienas sakinys daug kartų peržiūrėtas”.
Pasak K.Čilinsko, įstatymo taisyti nereikia. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su visomis suinteresuotomis pusėmis – pacientų organizacijomis, teisininkais, medikais turėtų nustatyti tipinę tvarką, kaip teisingai praktikoje taikyti įstatymą ir vadovautis paciento interesais.
“Ministerija atsako už viešą interesą – sveikatos priežiūrą, ne vien tik už medikų poziciją”, – teigė K.Čilinskas.
Teisės projektų ir tyrimų centro ekspertai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerijai bei sveikatos priežiūros įstaigoms organizuoti medikams seminarus įstatymų reikalavimams aptarti, kad būtų vadovaujamasi ne viena iš konteksto paimta įstatymo nuostata, o visomis įstatymų normomis.
Aptarė susirinkimuose
Kauno medicinos universiteto klinikų Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas teigė, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo taikymas buvo jau ne kartą aptartas gydytojų, vyresniųjų medicinos slaugytojų susirinkimuose.
“Dar kartą apie tai kalbėsime su profilinių klinikų vadovais, skyrių vedėjais, – sakė E.Varpiotas. – Įstatymą mes turime vykdyti ir stengsimės tą daryti žmoniškai. Turime elgtis taip, kad nenukentėtų pacientas. Jei jis pageidauja – padėti surasti namiškius. Jei ligonis į ligoninę pateko be sąmonės, mes privalome surasti jo artimuosius. Tai padaryti įpareigoja įstatymas”.
Jei be sąmonės ar dėl sveikatos būklės negalėjusio pareikšti sutikimo teikti informaciją ligonio kas nors ieško, Klinikų medikai, pasak E.Varpioto, išsiaiškina, kas ieškantysis yra ligoniui, bet tikrai nereikalauja Gyventojų registrų centro pažymų.
“Visose tarnybose tokiais atvejais tariamasi su vedėjais, slaugos administratoriais ir kitais darbuotojais. Išsiaiškinama, kas ligonio ieško. Mes patys esame suinteresuoti, kad atsirastų ligonio artimieji, kurie galėtų vėliau juo pasirūpinti, kai baigsis gydymas ligoninėje”, – sakė E.Varpiotas.
Medikai dabar laukia poįstatyminių aktų ar kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta pacientų konfidencialumo išsaugojimo ir konfidencialios informacijos suteikimo tvarka.
“Info.lt”
