Lietuvoje per 2004 metus buvo užregistruota 553 gyvūnų
susirgimo pasiutlige atvejai. 2003 metais užfiksuota per 1080 šio ligos židinių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiasis gydytojas Donatas Valionis Eltai sakė, kad ligos židinių sumažėjimui įtakos turėjo gyvūnų vakcinacija ligos židiniuose, nuolatinis valkataujančių šunų, kačių ir laukinių plėšrūnų naikinimas.
Tačiau, palyginti pagal atskiras teritorijas, matyti, kad pasiutligė paplitusi nevienodai. Daugiausiai ligos atvejų buvo Vilniaus apskrityje – 121, Alytaus – 81, Šiaulių – 73 , Utenos – 70 ir Klaipėdos apskrityje – 63 atvejai, o Marijampolės apskrityje registruoti tik 11, Telšių – 21, Kauno – 23 pasiutligės atvejai.
Pasiutligė kaip ir anksčiau daugiausiai išplitusi tarp laukinių gyvūnų – 408, arba 73,8 proc. nuo visų atvejų. Pagal laukinių gyvūnų rūšis pasiutligė pasiskirsto: lapių – 197 atvejai, usūrinių šunų – 161, kiaunių – 30, šeškų – 13, bebrų – 2 atvejai ir po vieną barsuko, šerno, ūdros, ežio ir vilko pasiutligės atvejį.
Naminiams gyvūnams pasiutligė nustatyta 145 kartus, arba 26,2 proc. nuo visų pasiutligės susirgimų.
ELTA
