Į ligoninę netikėtai pakliuvus sunkiam ligoniui, apie galbūt paskutines jo gyvenimo minutes nesužinos net patys artimiausi žmonės. Ligoninių priėmimo skyriuose medikai atsisako pasakyti, ar ieškomas žmogus yra gydomas būtent šioje ligoninėje. Jie tvirtina, jog turi laikytis nuo sausio 1 dienos įsigaliojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei ligoninės administracijos įsakymų, draudžiančių be ligonio sutikimo teikti bet kokią informaciją.
Nepadėjo nė pasas
Kauniečiui Juozui (pavardė redakcijai žinoma) tėvą
pasisekė surasti tik įsikišus “Kauno dienai”. 73-ejų metų Juozo tėvas,
gyvenantis vienas, sutartą dieną žadėjo aplankyti dukrą, Juozo seserį, tačiau
nepasirodė. Namuose senolio neradę, sunerimę jo sūnus ir duktė pagalbos kreipėsi
į policiją. Čia sužinojo, kad jų tėvas išvakarėse pateko į avariją, buvo
sužeistas. Greitosios medicinos pagalbos automobilis nuvežė jį ligoninę.
Policijoje nežinojo, į kokią ligoninę buvo nugabentas sužalotas senolis.
Juozas puolė skambinti į ligoninių priėmimo skyrius, tačiau nieko neišsiaiškino.
“Tada taksi automobiliu lėkiau į visas ligonines iš eilės: nuvažiavau į Kauno apskrities, 2-ąją klinikinę ligonines, Klinikas. Niekur su manimi nekalbėjo, nors rodžiau savo pasą (mano ir tėvo pavardė tokia pati), aiškinau, kad policija pasakė, jog tėvas nukentėjo avarijoje ir buvo nuvežtas į kažkurią ligoninę, tačiau man vis vien tvirtino, kad jie negali pasakyti, ar mano tėvas jų ligoninėje. Tai kaip mums surasti sužeistą tėvą? Gal jis paskutines minutes skaičiuoja ir mes negalime net prie jo pabūti? Kokioje bananų šalyje gyvename?”- piktinosi Juozas.
Išimčių nėra?
Nematydamas kitos išeities Juozas pagalbos kreipėsi į “Kauno dieną”. Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje žurnalistams pasakė tą patį, ką ir Juozui: “Negalime teikti jokios informacijos be ligonio sutikimo”.
Paklausus, o jei tas ligonis buvo tokios būklės, jog negalėjo pasakyti, kad praneštų apie jį jo ieškosiantiems artimiems žmonėms, medikų atsakymas buvo nepermaldaujamas: “Neturim teisės, mes privalome laikytis įsakymų”.
Teko kreiptis į Klinikų administraciją. Išgirdęs apie Juozo vargus ieškant tėvo, Kauno medicinos universiteto klinikų Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas teigė: “Įstatymas nenumato jokių išimčių. Suprantu, kad tai yra problema, bet mes neturime teisės teikti informacijos apie ligonį be jo sutikimo. Šią problemą reikėtų spręsti sistemiškai”.
Paklausus, o kas bus, jei ligonis numirs, kol bus “sistemiškai sprendžiama problema”, direktorius sureagavo labai operatyviai. Tuoj pat išsiaiškino, kad Juozo tėvas iš tiesų atvežtas ir gydomas jų Neurochirurgijos klinikoje.
Tik padedant žurnalistams, Juozas galėjo aplankyti tėvą. Senoliui skilęs stuburo kaulas, sužalota koja, dubens kaulai.
Pensininkė Nijolė Abramavičienė taip pat pakliuvo į panašią situaciją. Kūdikio besilaukianti jos marti pasijuto blogai ir nuėjo į polikliniką, iš kur buvo nuvežta į ligoninę. Jauna moteris iš karto negalėjo paskambinti namiškiams. Ilgai nesulaukdama grįžtančios namo, anyta nuspėjo, kad marčią tikriausiai paguldė į ligoninę.
“Tačiau kai paskambinau į ligoninės informaciją sužinoti, kokiame skyriuje, palatoje ji paguldyta, atsakė, kad negali to man pasakyti. Gerai, kad turiu pažįstamą seselę, kuri ir išsiaiškino, kur mano marti. Tokia tvarka – visiška nesąmonė. Skambinau ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad pakeistų tokią tvarką ir nesityčiotų iš žmonių”, – sakė N.Abramavičienė.
Gaila besiblaškančių ligonio artimųjų
Kauno medicinos universiteto klinikų Valdymo tarnybos operatorė Gražina Zita Šatienė tvirtino, jog žmonės, kaip ir anksčiau, nežinodami, kur gydomas jų giminaitis, kaimynas ar draugas, ateina prie “Informacijos” langelio, tikėdamiesi čia tai išsiaiškinti ir jį aplankyti.
Pirmiausiai G.Z.Šatienė patikrina duomenų bazėje, ar tas ligonis yra davęs sutikimą teikti apie jį informaciją. Jei ne, operatorė neturi teisės pasakyti net ir tai, ar tas žmogus yra jų Klinikose. Net, kaip minėta, jei jis čia pakliuvęs be sąmonės ar sunkios būklės.
“Gaila žmonių, – sakė G.Z.Šatienė. – Tokiais atvejais galiu tik patarti, kad patys savo artimųjų ieškotų reanimacijos skyriuose. Buvo nepatenkintų interesantų, kurie skundėsi Sveikatos apsaugos ministerijai. Mums iš ministerijos paskambino ir patarė tokiais atvejais prašyti žmonių pasų ir jei jie ligonio artimi giminės, pasakyti, kur jų ieškomas žmogus gydomas”.
Bet jei, pavyzdžiui, mamos ieško duktė, kurios pavardė jau kitokia nei mamos, ji taip ir nesužinos, kur jos mama ir kas jai nutiko.
Telefonu apskritai informacija neteikiama. Priėmimo skyriai, Informacinė tarnyba gavo KMUK Valdymo tarnybos direktoriaus E.Varpioto pasirašytą raštą, kuriame mokoma, kaip iki atskiro administracijos parėdymo, telefonu teiraujantis apie paciento stacionarizavimą KMUK, informuoti interesantus. Raštu nurodoma, jog reikia sakyti taip: “Atsiprašome, bet vykdant pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nuo sausio 1 d. informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje neteikiama”.
Pakeista nuostata
Kauno medicinos universiteto Skubios pagalbos skyriuje vakar budėjęs gydytojas pediatras Stasys Ratkūnas tvirtino: jei atsitinka nelaimė ir žmogų skubiai paguldo į ligoninę, tai jo ieškantiems namiškiams visada turi būti pasakoma, kur jis gydomas.
“Yra elementarus žmogiškumas pasakyti artimiesiems apie ligonio gydymo vietą. Būtų absurdas, jei vaikai negalėtų sužinoti, kur jų tėvas ar motina, kas jam nutiko ir kur jis yra”, – tvirtino S.Ratkūnas. Tačiau akivaizdu, kad ne visi jo kolegos medikai laikosi tokių nuostatų. Juozui, net ir demonstruojant pasą, nepavyko nieko sužinoti apie savo tėvą.
“Būna atvejų, kai atveža pas mus žmones tiesiai iš gatvės, po avarijų, vienišus ar nežinančius, iš kur jie ir kas jų artimieji. Apie visus tokius ligonius pranešam policijai: iš kur atvežtas, kokio amžiaus, jei žinome, – pavardę, vardą, kokiom aplinkybėm pas mus pateko. Policiją informuojam ir tada, jei tokius ligonius, nustatę diagnozę, pervežam į kitą ligoninę, jeigu jiems nereikia trečiojo lygio ligoninės paslaugų. Įstatyme turėtų būti išlyga, kad reikia informuoti dėl ūmios patologijos patekusių ligonių namiškius. Šiandien pas mus pakeista nuostata dėl informacijos teikimo: apie ligonių stacionarizavimą galėsime informuoti tais atvejais, kai jie sutinka, bei apie visus nežinomuosius, kurie to sutikimo ar nesutikimo guldymo į Klinikas metu negali išreikšti”, – sakė gydytojas S.Ratkūnas.
“Kauno diena”
