EKONOMIKA
Naujausiame laisviausių pasaulio ekonomikų sąraše Lietuva užima 23-iąją poziciją, o Estija gali pasigirti net ketvirtąja vieta. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentės Guodos Steponavičienės teigimu, vertinant absoliučiai, mūsų šalies užimama vieta yra nebloga. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog per metus Lietuva šiame sąraše ne pakilo, o nusileido vienu laipteliu žemiau, esamą rezultatą negalima vertinti kaip laimėjimą. G. Steponavičienės teigimu, lyginant su praėjusiais metais Lietuva nepadarė beveik jokio progreso tose srityse, kuriose pralaimima aukščiau sąraše esančioms valstybėms: “Šiek tiek sumažėjo valstybės intervencija į ekonomiką – vykdant privatizaciją. Tačiau mokesčių našta per metus net padidėjo”. Pirmąją vietą pasaulyje pagal ekonominės laisvės indeksą, kaip ir pernai, užima Honkongas. Mūsų kaimynams latviams atiteko 28 vieta. Iš viso sąraše yra įvertinta 161 pasaulio valstybių ekonomikos laisvė. VE
JAV ekonominių tyrimų grupės “Heritage Foundation” ir įtakingo verslo leidinio “Wall Street Journal” specialistai ekonominės laisvės indeksą apskaičiuoja vertindami prekybos varžymo lygį, mokesčių politiką, valstybės įtaką ekonomikai, pinigų ir bankininkystės politiką, kapitalo judėjimo laisvę ir užsienio investicijas, kainų ir darbo užmokesčio kontrolės lygį, nekilnojamojo turto rinkos ir “juodosios” rinkos apimtis. VE
ENERGETIKA
“Mažeikių naftos” valdomas Būtingės naftos terminalas pernai krovė kiek daugiau nei 7 mln. t žalios naftos – nepagerinęs 2003 m. rekordo. Giedriaus Karsoko, “Mažeikių naftos” atstovo, teigimu, darbų apimtys mažėja dėl stiprėjančios konkurencijos su Baltijos jūros uostais, ypač – naujuoju Primorsko uostu, į kurį kreipiama daugiausia Rusijos naftos. Per 11 praėjusių metų mėnesių Klaipėdos uostas ir Būtingės naftos terminalas kartu krovė 13 proc. mažiau krovinių negu 2003 m. Šių metų krovos planų Būtingės terminalas kol kas neatskleidžia. VŽ
Vakar po 17 val. daugelis centrinės Klaipėdos dalies rajonų – nuo Danės iki Šaulių gatvių – liko be elektros. Elektra dinginėjo kelis kartus, remontininkų brigada negalėjo iškart nustatyti gedimo priežasties. Elektros tiekimas buvo atnaujintas apie 19 valandą. K
FINANSAI
Vilniaus vertybinių popierių biržoje trečiadienis buvo išskirtinis – akcijų prekyba įsisuko, centrinėje rinkoje sudarytas net 991 sandoris, o apyvarta siekė 4,25 mln. litų, daugelio akcijų kainos pagerino visų laikų rekordus. Didžiausia biržoje buvo “Invaldos” akcijų apyvarta – 649.521 lito. VŽ
Pridėtinės vertės mokesčio surinkimas Lietuvoje jau ne pirmus metus neatspindi sparčiai augančios ekonomikos. Specialistų teigimu, augant bendrajam vidaus produktui PVM turėtų būti surenkama daugiau – mat didėja vartojimas. Tačiau BVP augimu stebinanti Lietuva dėl pridėtinės vertės mokesčio surinkimo kelia klaustukų. 2004 m. per 11 mėn. šio mokesčio surinkta 344 mln. litų mažiau nei planuota, tad įgyvendinti pernykštį 4,6 mlrd. litų planą Finansų ministerijai vargu ar pavyko. Raimondo Kuodžio, Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos departamento direktoriaus, teigimu, bene pagrindinė priežastis, dėl ko nesurenkamas PVM – piktnaudžiaujantys verslininkai. Mat plinta vartojimas įmonių balansais: mokesčių valstybė netenka, kai verslininkai sau perka automobilius, butus, baldus, benziną ar net maistą įmonės vardu. Pasak R. Kuodžio, “visi žino, kad tai vyksta, bet už tai nebaudžiama”. VŽ
Dabar “Lietuvos telekomas” ir trys mobiliojo ryšio bendrovės “Omnitel”, “Tele2” bei “Bitė” yra aktyvavusios numerį 1605, kuriuo skambinantiems gyventojams siūloma paaukoti 2 litus nuo stichijos nukentėjusiems Azijos gyventojams. Šie pinigai bus pervesti į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos sąskaitą. Tačiau už kiekvieną skambutį bus pervesta tik po 1,69 lito, o 31 centas bus atskaičiuotas kaip pridėtinės vertės mokestis. Absurdiška situacija susidarė dėl to, kad gyventojų paaukotos lėšos apskaitomos ne kaip labdara, o kaip mokestis už skambutį. Tuo tarpu labdara neturi būti apmokestinama PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija netrukus ketina parengti oficialų išaiškinimą dėl paaukotų lėšų apmokestinimo. LR
Nuo kitų metų pradžios sostinės valdžia planuoja įvesti vadinamąjį tranzito mokestį, kuris bus renkamas iš vairuotojų, norinčių pasivažinėti Senamiesčio gatvėmis. Numatoma, kad už įvažiavimą į senąją miesto dalį gali tekti mokėti nuo 2 iki 5 litų, taip pat išliktų ir kitas mokestis – už automobilių stovėjimą aikštelėse. Tokiu būdu valdžia stengsis Senamiestyje sumažinti transporto srautus. Vakar siūlomas rinkliavas aptarė Vilniaus miesto mero kabinete susirinkę už eismą atsakingų savivaldybės padalinių bei policijos vadovai. LR
PREKYBA
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prekybininkai spaudė gamybininkus mažinti produkcijos kainas gąsdindami pakeisią ją pigesnėmis prekėmis iš kaimyninių šalių. Tačiau šiandien Lietuvos gamintojai, radę daugiau mokančių pirkėjų Europoje, kartu rado ir naują ginklą derybose su vietos prekybos tinklais. Pasak Egidijaus Aleinikovo, prekybos tinklo “CBA Aibė” koordinatorės “Aibės mažmena” direktoriaus, iš maisto pramonės šakų, kurių atstovai eksportuojamos produkcijos augimu motyvuoja norą didinti produktų kainas ir vidaus rinkoje, minėtini pieno pramonės, žuvų produktų, aliejaus gamybos rinkos lyderiai. Eksporto apimtis pastaruoju metu sparčiai didina ir alaus sektoriaus, kruopų ir makaronų gamybos įmonės. VŽ
Vienas iš pavyzdžių, patvirtinančių, kad geros eksporto sąlygos lemia ir produkcijos brangimą Lietuvoje – šiemet mažmeninėje prekyboje apie 15 proc. pabrangęs sviestas, o anot “Iki” prekybos tinklo – ir fermentiniai sūriai. Vaidotas Juškys, šalyje sviesto nepardavinėjančios UAB “Vilkyškių pieninė” prekybos vadovas, patvirtina, kad jau kurį laiką Lietuvoje sviestas kainavo kur kas mažiau nei ES rinkose, o tai ir turėjo daugiausia įtakos, kad jis dabar brango. Robertas Šuliauskas, “Iki” prekybos tinklo Rinkodaros skyriaus vadovas, tvirtina, kad produkciją linkę branginti tik kai kurių prekių grupių tiekėjai, be to, pasak jo, jau ieškoma alternatyvų brangstantiems produktams: “Bus deramasi su Latvijos, Lenkijos tiekėjais”. VŽ
RŪPYBA
Pagal nuo šių metų pradžios įsigaliojusią tvarką pirmą kartą įsidarbinantieji Lietuvos piliečiai iš “Sodros” gauna naujo pavyzdžio socialinio draudimo pažymėjimus. Tačiau šis pasikeitimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų gydymo įstaigų pacientams ir vartotojams, ketinantiems įsigyti prekių išperkamąja nuoma. “Nauji “Sodros” pažymėjimai – papildomi vargai”. LŽ
TRANSPORTAS
“Aviakompanija Lietuva” kol kas negavo atsakymo, kas kaltas dėl gruodžio 19-osios incidento Ukrainos Borispolio oro uoste, kai į Kijevą skridęs “Lietuvos” lėktuvas ATR-42 buvo apgadintas atsitrenkus į medžių viršūnes. Tuomet pilotai staiga nukreipė lėktuvą aukštyn, apsuko ratą ir sėkmingai nusileido. Teigiama, jog prieš pat leidžiantis lėktuvui iš Lietuvos buvo pakeistas nusileidimo takas. Naglis Vyšniauskas, UAB “Aviakompanija Lietuva” generalinis direktorius, kol negavo išvadų, atsisako komentuoti situaciją ir nurodyti patirtos žalos dydį. “Aviakompanijos Lietuva” 2004 m. apyvarta, išankstiniais duomenimis, sudaro apie 38 mln. litų ir yra daugiau kaip ketvirtadaliu didesnė nei pernai. VŽ
Teisingumo ministerija siūlo, kad dienpinigių mokėjimas būtų derinamas tik kolektyvinėse darbo sutartyse. Tuo tarpu vežėjų manymu, priėmus tokį siūlymą valdžia vėl kištųsi į verslo reikalus. Jau anksčiau pranešta apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rengtas Vyriausybės nutarimo pataisas, numatančias, kad kolektyvinėje darbo sutartyje, o jei šios nėra – darbo sutartyje darbuotojui sutarus su darbdaviu būtų leista mokėti ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių normos. Savo ruožtu Teisingumo ministerija (TM) minėtą savo siūlymą teigia pateikusi, rūpindamasi įmonių darbuotojų interesais. Dabar nutarimo projektas jau nusiųstas Vyriausybei ir kartu su visais ministerijų pasiūlymais bei pastabomis bus svarstomas viename iš artimiausių ministrų kabineto posėdžių. VŽ
VERSLAS
Bendrovių “Eika” ir “Achema” konsorciumas prieš mėnesį nupirktą AB “Klaipėdos laivų remontas” ketina paversti poilsio teritorija, kurioje veiks restoranai, viešbučiai, muziejai, prekybos ir pramogų centrai, kils biurų ir gyvenamieji pastatai. Uostamiesčio centre įsikūrusiai įmonei modernizuoti per 5 metus planuojama skirti per 30 mln. litų. Mat pasak Roberto Dargio, UAB “Eika” direktoriaus, Klaipėdos senamiestyje, kur plūsta turistai, ilsisi ir pramogų ieško vietos gyventojai, remontuoti laivus esą neekonomiška. Ištyrus rinką ir pasinaudojus kaimyninių uostų patirtimi, buvo sudaryta teritorijos išvystymo galimybių studija apie tai, kaip turėtų būti pertvarkyta privatizuota AB “Klaipėdos laivų remontas” (KLR). Šiemet į KLR planuojama investuoti apie 10 mln. litų – pirmiausia bus gerinama kruizinių laivų terminalo infrastruktūra, pramoginių laivų uostas, gamybos patalpos. VŽ
Verslininkų akys krypsta į Kuršių marių pakrantės žvejų kaimelius, kuriuose planuojama aktyvi turizmo veikla. Palengva plėtojama turizmo infrastruktūra Drevernoje, turizmo verslo dėmesio centre atsidūrė ir kitas žvejų kaimelis – Svencelė. 2004 metų pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai buvo pristatytas aktyvaus turizmo infrastruktūros kūrimo Svencelės kaime planas. Turizmo projektui Svencelėje įgyvendinti bus pritraukiamos ES struktūrinių fondų lėšos. VE
ŽEMĖ
Šilta šių metų žiema patinka pajūryje žiemojantiems paukščiams, o mokslininkai fiksuoja vieną po kitos gamtos anomalijas. Ornitologams didžiausią nuostabą kelia paukščių “turgūs” Kuršių mariose. Ventės rage ilgus metus paukščius stebintis ornitologas Vytautas Jusys teigė tokio gausaus žiemoti pasilikusių paukščių susitelkimo mariose kaip šiemet dar nebuvo matęs. Klaipėdos krašto gamtininkai pasakojo apie gruodžio mėnesį stebėtas paukščių tuoktuves, iš slėptuvės iššliaužusį bekojį driežą, prabudusį ežiuką ir sprogstančius gluosnių “kačiukus”. Antra vertus, pavasariška žiema gali būti pražūtinga sodininkams – šiais metais vaismedžius gali užplūsti šalčio neišnaikinti vaismedžių kenkėjai. Hidrometeorologai prognozuoja, kad panašūs orai turėtų išsilaikyti iki šio mėnesio vidurio. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
