Pirmąją šių metų dieną įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas per daug išrankius darbdavius tarsi nuleidžia ant žemės. Darbą siūlantys skelbimai, kuriuose nurodomas pageidaujamas darbuotojo amžius, lytis, gresia nemenkais nemalonumais jų davėjams. Tačiau tai, apie ką nutylima oficialiai, dažnai išsakoma be liudytojų ar telefonu. “Mes nurašyti. Jei tau per 35 penkerius metus ir neturi darbo, galimybės jį gauti labai menkos”, – įsitikinusi 51-erių panevėžietė bedarbė Nijolė.
Vilčių – nedaug
Vakar Panevėžio darbo biržos duris varstę bedarbiai nebuvo gerai nusiteikę – ne vienerius metus darbo paieškoms skyrę žmonės tarsi susitaikė su esama padėtimi ir vienintelė juos dominanti tema, kuria diskutuotų ilgai nepavargdami, – prastas biržos darbas ir lėtapėdžiai jos darbuotojai, nesugebantys įdarbinti visų trokštančiųjų dirbti. “Nieko nepasiūlo”, – apie savo indėlį į darbo paieškas trumpai aiškino bedarbiai.
41-erių panevėžietė Janina Anilionienė ieško pardavėjos darbo. Atrodo, šią specialybę turinčios moterys – visų prekybos centrų laukiamos darbuotojos. Tačiau poniai Janinai kol kas nepavyko. Moteris teigė, jog nė vienas darbdavys tiesiai į akis nėra pasakęs, kad ji – per sena užimti laisvą darbo vietą. “Tačiau ne kartą supratau, kad pageidaujama jaunesnė pardavėja”, – sakė “Sekundės” pašnekovė.
Jai pritarė ir 51-erių ponia Nijolė. Ji – Darbo biržos klientė ne pirmi metai. Laikiną darbą buvo gavusi, tačiau tai truko vos porą mėnesių. “Tokiomis kaip aš darbdaviai nebesidomi. Per sena”, – kaltę amžiui vertė bedarbė. Skelbimų lentoje ji surado skelbimą. Siūloma prižiūrėti senutę, atlyginimas – 150 litų. “Nežinau, ar tiksiu, mano išsilavinimas tik vidurinis”, – dar vieną kliūtį, trukdančią surasti nuolatinį darbą, pasakė ponia Nijolė.
Prie skelbimų su darbo pasiūlymais lentos stoviniavo ir 45-erių metų Aurelijus. Statybininkas pritarė pokalbyje dalyvavusių moterų nuomonei, kad vyresniems konkuruoti su jaunimu nėra taip paprasta – darbdaviai linkę rinktis jaunesnius, stipresnius darbininkus. “Nesako tiesiai, kad per senas. Paklausia, kiek metų, pažada paskambinti, tuo viskas ir baigiasi”, – apie nesėkmingas darbo paieškas kalbėjo statybininkas. Jo nevilioja ir darbo užsienyje perspektyvos. “Ir ten aš jau per senas”, – ranka numojo vyriškis.
Tokios pat problemos kamuoja ir 56-erių metų statybininką Dimitrijų Mitrofanovą. Bedarbis įsitikinęs: pagrindinė kliūtis įsidarbinti – amžius. Tik dėl to darbdaviai, į kuriuos jis kreipėsi, statybininkui atsako neigiamai. “Moku ir galiu dirbti. Turiu sveikatos, tačiau lemiamas kriterijus – metai”, – kalbėjo D.Mitrofanovas.
Prie Darbo biržos žmonos Jurgitos lūkuriuojantis panevėžietis Vladas L. priekaištus žarstė visiems iš eilės – Darbo biržai, Darbo ir Mokesčių inspekcijoms. “Kas iš to, kad pasiūlo darbą. Mano žmoną nusiuntė į tokią siuvyklą, kad nebėra kaip apsakyti – pasirašė, kad dirbs tris dienas per savaitę po keturias valandas, o teko arti po 12 valandų be jokių poilsio dienų. Tai, kaip dabar elgiamasi su žmonėmis, – baisu”, – piktinosi vyriškis. Jo žmona Darbo biržos kliente tapo vos prieš kelis mėnesius. Sutuoktinis viliasi, kad neilgam, tačiau savo žmonos leisti dirbti “už kapeikas” neketina. “Galbūt darbdaviams netinka, kad turime mažametį vaiką: mano – dažnai sirgs, reikės slaugyti”, – svarstė ponas Vladas. Pačios Jurgitos “Sekundei” pakalbinti nepavyko – tarsi kulka iš Darbo biržos išlėkusi moteris vyrui burbtelėjo: “Nebėra nervų, daugiau čia kojos nekelsiu” ir skubėjo šalin nuo jai tiek neigiamų emocijų sukėlusio pastato.
Diskriminacijos dėl amžiaus nėra
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigė, kad darbuotojų pagal amžių darbdaviai nebesirenka jau 6-7 metus. “Kokio amžiaus darbuotojo pageidauja, jau seniai niekas nebenurodo ir apie tai net nediskutuoja”, – sakė A.Biguzienė. Ji paneigė, kad darbdaviai labiau linkę priimti į darbą jaunesnius žmones. “Sakyčiau, atvirkščiai. Netgi prašo nesiųsti “žalio” jaunimo. Vis dažniau pageidauja vyresnių, patirtį turinčių darbuotojų”, – apie pastarųjų metų darbo rinkos pokyčius kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.
Ji mano, kad vyresnio amžiaus bedarbių problema – ne metai. Statybininkus dabar graibstyte graibsto, darbdaviams nė į galvą domėtis, kiek jiems metų. “Į šeštą dešimtį įkopę statybininkai gali turėti įvairių sveikatos problemų. Dėl to jiems sunkiau dirbti dideliame aukštyje. Tai – ne amžius, bet sveikata. To nereikia painioti”, – pasakojo A.Biguzienė.
Pagrindinė bėda – pasyvumas ir
nuostatos
Panevėžio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos karjeros planavimo skyriaus vedėja Regina Greblikienė “Sekundei” pasakojo, kad sunkumus įsidarbinant jaučia ne tik vyresnio amžiaus darbo ieškantys žmonės. Su ta pačia problema susiduria ir darbo patirties neturintys jaunuoliai. “Dėl to kad nepriėmė į darbą dėl jauno amžiaus, skundžiamasi rečiau. Tai greičiau ne amžiaus, bet patirties neturėjimo problema. Per pokalbį su būsimu darbdaviu jaunuolis tiesiog nemokėjo savęs pristatyti. Šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kiek naujų dalykų jis žino, kad neturi senos neigiamos patirties”, – pasakojo R.Greblikienė. Karjeros planavimo skyriaus vedėja sakė, jog yra nemažai darbdavių, pageidaujančių pardavėjų be senosios – dar sovietinės darbo patirties. Kai kuriais atvejais tai – didelis privalumas.
Psichologė neslėpė – įsidarbinti, kai tau daugiau nei 45-eri, nėra taip paprasta. Tokiems bedarbiams Darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba organizuoja specialius užsiėmimus. “Nemažai tokių žmonių ieškoti darbo eina turėdami išankstinę nuostatą, kad nepasiseks, ir atvirai rodo pasyvumą. Darbdaviui labiausiai įstringa ne amžius, bet akivaizdus pasyvumas. Su tokiais žmonėmis mūsų tarnybos psichologai dirba ne mėnesį ir ne du. Paskui didžioji dalis mūsų klientų paprastai susiranda darbą ar aktyviai pasireiškia visuomeninių organizacijų veikloje”, – kalbėjo “Sekundės” pašnekovė.
Sekretorė – tik moteris, padavėja – tik
jauna
Darbo pasiūlymuose, spausdinamuose šalies ir miesto dienraščiuose, apie būsimą darbuotojo amžių užsimenama retai, bet nepamirštama pridurti, kad privalumas – darbo patirtis. Buvo skelbimas, kad vienam miesto restoranui reikia padavėjų. Telefonu atsiliepusi jo atstovė neslėpė – priims merginas ir moteris iki 30-ies. Sporto klubas, ieškantis administratoriaus, jau skelbime paminėjo, kad priimtinesnė ne vyro, o moters kandidatūra, su CV pageidavo ir kandidatės nuotraukos. Apsaugos darbuotojams darbą siūlanti firma apie pretendentų amžių neužsiminė, tačiau nurodytu telefonu paskambinusią korespondentę informavo, kad vyresni nei 35-erių – nepageidaujami, tiesa, po neilgų derybų amžiaus kartelė buvo nuleista iki 38-erių, bet jokiu būdu ne daugiau. Darbas siūlomas ne jaunesnei nei 50-ies auklei, 40-ies neturinčiam pardavimų vadybininkui.
UAB “Stigma” skelbėsi ieškanti sekretorės-administratorės. Pasirodo, ši darbo vieta jau užima. Bendrovės vadovas Alfredas Zigmantas teigė į pretendenčių (jų susirinko net 15) amžių nekreipęs dėmesio. “Man buvo svarbiausia, kad mokėtų užsienio kalbas, profesionaliai tvarkytų dokumentaciją ir sugebėtų naudotis kompiuteriu”, – atrankos kriterijus vardijo A.Zigmantas. Paklaustas, ar užimti šią darbo vietą turėjo galimybę vyras, “Stigmos” vadovas šyptelėjo: “Aš – senamadiškas, manau, kad sekretore dirbti turi moteris, taip jau įprasta”.
Parduotuvių ir kavinių “Pas Katiną” savininkas Jonas Katinas neigė, kad darbui savo bendrovėje renkasi tik jaunus žmones. “Jokio skirtumo. Priimčiau ir penkiasdešimtmetę. Svarbiausia – malonus balso tembras, mokėjimas bendrauti ir asmens higiena”, – sakė verslininkas. Tiesa, į padavėjų išvaizdą jis kreipiantis dėmesį. “Žvairos nepastatysi”, – aiškino J.Katinas. Renkantis darbuotojus jis susiduria su kita problema – tik “iškepti” padavėjai ir pardavėjai neturi šiam darbui būtinos ir Dievo duotos bendravimo dovanos. “Jau mokykloje turėtų matyti, kad žmogus linkęs į vienatvę, ir pasiūlyti jo prigimtį labiau atitinkančią profesiją”, – įsitikinęs verslininkas.
Per dešimtį darbo metų J.Katinas teigė pastebėjęs, jog padavėjos darbas labiau tinka merginoms – šios greičiau randa kalba su pretenzingais klientais, o vyrukai “tuoj puola muštis”. J.Katino svajonė, kad jo kavinėse apsilankančius klientus pasitiktų “dėdulė barmenas”. “Juk užsienyje daug pagyvenusių barmenų ir padavėjų – jie tarsi kavinės veidas, ir pas mus kadaise taip buvo, svajoju šią tradiciją atgaivinti”, – pasakojo verslininkas.
Atleisti iš darbo dėl to, kad darbuotojas per senas ar per jaunas, J.Katinui dar neteko. “Dažniausiai mūsų bendrovėje pasitaikantis išėjimo iš darbo motyvas – užsimezgusi nauja gyvybė. Į ilgalaikes atostogas išėjo 11 darbuotojų, ruošiasi dar 3. Aš dėl to nepykstu. Atvirkščiai – tik džiaugiuosi”, – šypsojosi parduotuvių ir kavinių savininkas.
Skundų daugėja
Vakar iki 10 val. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė jau buvo sulaukusi trijų skundų dėl diskriminacijos darbe. Du – dėl amžiaus, vienas – dėl tautybės. “Tik ką įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas – ne toks naujas. Jis buvo priimtas 2003-iųjų lapkritį. Galiojimas buvo atidėtas, kad būtų susivokta, kokia situacija”, – teigė A.Burneikienė. Jos nuomone, diskriminacija dėl amžiaus – bene dažniausiai pasitaikanti priimant ar atleidžiant iš darbo forma ir ji yra dvipusė – kenčia vyresnio amžiaus ir labai jauni žmonės. Kontrolierei krinta į akis, kai darbdaviai kaip kriterijų priimant į darbą nurodo, jog darbuotojas turi būti ne vyresnis nei 35 metų. “Pradėjus domėtis kodėl, gaunu absurdiškus paaiškinimus – neva vyresnis nepritaps jaunatviškame kolektyve, nemokės užsienio kalbos, nemokės dirbti kompiuteriu. Ir tai sakoma net neleidus žmogui pabandyti dirbti”, – apie kai kurių darbdavių nuostatas pasakojo Lygių galimybių kontrolierė.
Ji neatmetė galimybės, kad įsigaliojus įstatymui besikreipiančiųjų su panašiais skundais gali padaugėti.
Vienokią ar kitokią diskriminaciją patyrę esami, būsimi ar buvę darbuotojai dėl šio įstatymo gali iš darbdavių sulaukti ne tik atsiprašymo žodžių – jei Lygių galimybių kontrolierė patvirtins, kad darbuotojas buvo diskriminuojamas, jis turi teisę dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Prasikaltusiems darbdaviams – menkas džiaugsmas. Tačiau bent jau kol kas nerimo jie nejaučia – viename miesto dienraštyje vakar išspausdintame skelbime maitinimo įmonė siūlo darbą virėjai. “Ne pensininkei, iki 40-ies, bet kad neturėtų mažų vaikų, čia – ne ligoninės filialas”, – tiesiai šviesiai atkirto telefonu atsiliepęs vyriškis.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
