Kauno medicinos universiteto (KMU) Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas, Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos prezidentas medicinos daktaras Rimtautas Gudas vienintelis Lietuvoje atlieka naujos kartos artroskopines minimaliai invazines kryžminių raiščių rekonstrukcijos operacijas. Operuojant šiuo metodu, daug lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis laikotarpis, operacijos rezultatai pranoksta kitų metodų rezultatus. Pasaulyje tokios operacijos daromos jau seniai, o mūsų šalyje jos dar tik skinasi kelią.
Naują metodiką padeda įsisavinti švedai
Pirmąją tokią operaciją R.Gudas atliko prieš keturis mėnesius. Antrąją – šiomis dienomis, asistuojant vienam žymiausių Europos ortopedų, Švedijos sportinių traumų specialistui Stefanui Sundelinui. Operacijoje dalyvavo ir Švedijos firmos, kurios sistema naudojama operuojant, atstovas Johanas Gabrielsonas. Operacija truko 1 valandą. Ji buvo filmuojama ir vėliau jos įrašas demonstruojamas KMU klinikų gydytojams.
“Stefanas Sundelinas yra padaręs apie 300 tokių operacijų. Kolegos švedai padės mums greičiau įsisavinti sudėtingą metodiką”, – tvirtino dr. Rimtautas Gudas.
Kartu su švedais operuota dvidešimtmetė krepšininkė jau po paros buvo išleista namo. Ligoniai gana greitai gali atsiklaupti ant operuoto kelio, kai po operacijos senuoju metodu net apie metus negalėjo klūpėti. Operuojant naujuoju metodu neskauda donorinės vietos, iš kurios paimamas naujai suformuojamas transplantantas.
“Kitais atvejais transplantantą reikia imti iš girnelės raiščio su kaulų gabaliukais, tenka gręžti, pjauti tą kaulą, todėl pacientas kai kada net iki 6 mėnesių jaučia skausmą vietoje, iš kurios paimtas autologinis dirbtinis raištis, – teigė medicinos daktaras Rimtautas Gudas. – Yra daug vietų žmogaus organizme, iš kurių galima paimti bei suformuoti dirbtinį raištį ir jį persodinti. Krepšininkei buvo persodintas raištis, paimtas iš šlaunies lenkiamųjų raumenų sausgyslių: paimtas be kaulų gabaliukų, todėl tai buvo galima padaryti gana švelniai. Tokiu atveju žmogus nejaučia skausmo, nes nereikia gręžti, kalti kaulo”.
Persodinimo operacijos atliekamos sąnario viduje, jo neatveriant.
Užkerta kelią sportininko karjerai
Kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimai dažnai apsunkina ar visam laikui užkerta kelią sėkmingai sportininko karjerai. Žymiausi pasaulio mokslininkai bei sporto ortopedijos ir traumatologijos specialistai ieško būdų, kaip efektyviau ir lengviau grąžinti sportininką į buvusį aktyvų sportinį gyvenimą.
“Per paskutiniuosius keletą metų didėjant klinikinei patirčiai ir daugėjant tiriamojo-eksperimentinio mokslo atradimų, buvo nustatyta kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimų įtaka tolesnei sąnario funkcijai, jo susidėvėjimui, rekonstrukcinių kryžminių raiščių operacijų reikšmė, – teigė KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas Rimtautas Gudas. – Retai pažeidžiami tik kryžminiai raiščiai, todėl ne visada šie pažeidimai lemia sąnario funkcijos apribojimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad izoliuotas kryžminio raiščio persodinimas ne visais atvejais atstato normalią kelio sąnario funkciją. Kartu su raiščių rekonstrukcinėmis operacijomis būtina atstatyti pažeistą sąnario kremzlę, meniskus ir minkštųjų audinių pusiausvyrą sąnaryje. Tik tuomet atstatoma normali kelio sąnario funkcija ir sportininkas gali vėl pasiekti ankstesnį fizinio aktyvumo lygį”.
Naujienos neaplenkia Klinikų
Kryžminių raiščių rekonstrukcijos – daug žinių reikalaujančios ortopedinės operacijos.
“Kryžminio raiščio transplantantą reikia tiksliai įsodinti į gamtos sukurtą vadinamąjį “izometrinį tašką”, – tvirtina R.Gudas. – Sėkmingam šio taško suradimui yra sukurtos ir pasaulyje jau keletą metų sėkmingai atliekamos vadinamosios biologinės rekonstrukcijos, kurių metu pritaikomi visi biologiniai-fizikiniai žmogaus organizmo dėsniai. Naujienos neaplenkia ir Kauno medicinos universiteto klinikų ortopedijos bei traumatologijos sporto traumų sektoriaus.
“Kauno diena”
