Skausmas nėra įrašytas į Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtų dešimties dažniausių mirtingumo ir invalidumo priežasčių sąrašą, bet žymiausieji pasaulio skausmo medicinos specialistai tvirtina, kad skausmas invalidizuoja ir net žudo. “Tokią išvadą leidžia daryti ne tik nauji paskutiniųjų dešimtmečių medicinos mokslo atradimai, bet ir didžiulis lėtinį skausmą kenčiančių asmenų skaičius bei iš to kylančios pasekmės.
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse lėtinis skausmas kamuoja apie 20 proc. gyventojų”, – sako Lietuvos skausmo draugijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos docentas, Skausmo gydymo poskyrio gydytojas Arūnas Ščiupokas.
Penkios klinikos ir vienas kabinetas
Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios skausmo gydymo klinikos didžiuosiuose miestuose. “Skausmas pavadintas tyliąja XXI amžiaus epidemija. Senėjant visuomenei, didėjant sergamumui lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, augant traumų, onkologinių susirgimų skaičiui, didėja skausmo medicinos poreikis ir Lietuvoje. Apie 60 proc. pacientų pas medikus ateina dėl skausmo simptomų”,- sako Lietuvos skausmo tarybos narė Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos gydytoja Margarita Pileckytė.
Atsiranda nauja skausmo medicinos sritis, skausmo gydytojo specialybė, pripažįstama ligonio teisė į skausmo malšinimą. Štai todėl Kauno Šilainių poliklinikoje, vienoje pirmųjų Lietuvoje, atidarytas skausmo gydymo kabinetas. “Skausmas yra problema, kuri kankina tūkstančius žmonių, tačiau tik nedaugelis iš jų gauna adekvatų gydymą. Šiam tikslui įgyvendinti ir įkūrėme kabinetą mūsų poliklinikoje”, – sako jos direktorius gydytojas Vidmantas Obelienius.
Šiame kabinete konsultuojami onkologinį skausmą kenčiantys ligoniai, taikomas gydymas vaistais ir invazinėmis procedūromis, atliekama transkutaninė nervų stimuliacija. Čia dirba bendrosios praktikos, anesteziologijos ir reumatologijos gydytojai, slaugytojos. “Skausmo gydymas ne visada susijęs su pačios ligos gydymu, sveikatos pagerėjimu ar pasveikimu, bet nuskausminimas visada susijęs su geresne gyvenimo kokybe”, – įsitikinusi paliatyvios medicinos šalininkė gydytoja onkologė I.Povilionienė.
Kol kas visuomenėje ir netgi tarp medikų tvyro pripratimo prie opioidų baimė. “Narkotinių analgetikų dozę palaipsniui tenka didinti ne dėl pripratimo, bet dėl ligos progresavimo, o šiuolaikinės modernios ilgalaikio veikimo narkotinių analgetikų formos priklausomybės nesukelia”, – sako Skausmo gydymo kabineto vyr. ordinatorė Jūratė Jauniškienė.
Skausmas yra nematomas
“Skausmas, tiek ūmus, tiek ir lėtinis, visame pasaulyje labai dažnai yra blogai gydomas. Tai lemia įvairios priežastys – politinės, ekonominės, kultūrinės, įsitikinimai, labai daug lemia ir nepakankamas medikų pasirengimas padėti skausmą kenčiantiesiems. Iš jų 1-2 proc. ligonių serga onkologinėmis, 30-40 proc. – sąnarių ir raumenų ligomis, tiek pat kenčia kaklo ir nugaros skausmus, apie 10 proc. – galvos skausmą, – sako docentas A.Ščiupokas.
Skausmas yra tiek realus, kiek asmuo jį jaučia ir gali perteikti kitam. Sakoma, kad skausmas yra nematomas, t.y. jis yra pojūtis, galvos smegenų veiklos produktas. Nors dažniausiai jis kyla dėl aiškiai apibrėžto audinio pažeidimo (ligos, sužalojimo), gali būti ir priešingai – aiškios skausmo priežasties nėra.
Penktasis gyvybės signalas
Kodėl šiandien dar taip dažnai nepavyksta skausmo suvaldyti? “Taip yra pirmiausia dėl to, kad medikai mažai susipažinę su naujausiomis žiniomis ir jų nediegia į praktiką. Būtina suprasti, kad skausmas yra pripažintas penktuoju gyvybės signalu, todėl būtina jį išmokti vertinti taip, kaip mokame sekti savo širdies pulsą, matuoti arterinį kraujospūdį”, – sako A.Ščiupokas. Skausmas gali būti jaučiamas kaip trumpalaikis signalas ir atsakas į žalojantį audinį stimulą. Jei skausmas kyla dėl audinio sužalojimo (ligos, traumos ar chirurginės intervencijos), jis tęsiasi ilgiau ir medicinine terminologija vadinamas ūminiu skausmu. Šiuo atveju jis laikomas simptomu ir egzistuoja kartu su jį sukėlusia priežastimi. Pastarajai išnykus, skausmas irgi praeina, bet taip paprastai būna tik tuomet, jei skausmas buvo gydomas kartu kaip ir pati jį sukėlusi liga (trauma).
Besitęsiantį skausmo pojūtį lemia atsiradę patologiniai pakitimai nervų sistemoje. Kita vertus, pačios nervų sistemos struktūros gali būti pažeidžiamos tiesiogiai ir tokie pat patologiniai pakitimai atsiranda jose neišvengiamai. Tai jau lėtinis skausmas, atskira liga. Lėtinį, besitęsiantį skausmą lydi visa eilė kitų svarbių požymių: depresija, nerimas, baimė, darbo ir kiti gyvenimo veiklos sutrikimai, šeimyninių santykių pašlijimas, blogas apetitas, miego sutrikimai, nejudrumas, savęs izoliacija ir kt.
Iššūkis sveikatos politikams
“Tarptautinė skausmo studijų asociacija (IASP) ir jos padaliniai daugiau kaip šešiasdešimtyje pasaulio valstybių, iš jų ir Lietuvoje, siekia, kad šiuolaikinės žinios apie skausmą ir jo pasekmes kaip galima geriau būtų prieinamos visuomenei, priverstų politikus daryti atitinkamus sprendimus siekiant pažaboti globalinę skausmo žalą. Prieš 25 metus IASP paskelbė naują skausmo apibrėžimą, kad skausmas yra kiekvienam individui savitas nemalonus jutimas ir emocinis potyris, prieš beveik 15 – išleido pirmą būtinų žinių apie skausmą leidinį medikams, pasiruošusiems tapti naujos specialybės – skausmo medicinos nariais. Prieš 5 metus Europos skausmo draugijų federacija (EFIC), IASP Europos padalinys, žengė dar vieną labai svarbų žingsnį ir paskelbė iniciatyvą “Europa prieš skausmą”. Ši iniciatyva buvo kaip iššūkis visuomenei, medikams, sveikatos politikams, kad visi atsigręžtų į skausmo problemas”, – aiškina KMU Neurologijos klinikos docentas A.Ščiupokas.
Viena iš šios iniciatyvos programos sudėtinių dalių – kasmetinės informacinės savaitės, vykstančios rudenį. Jų metu susitikimuose su politikais ir visuomene pateikiama lėtinio skausmo problema, konferencijose medikams aptariami šiuolaikiniai skausmo gydymo ir diagnostikos principai, o pokalbiuose su pacientais mokoma įveikti skausmą, teikiama labdaringa veikla. Šiemet Europos judėjimą parėmė ne tik IASP, bet ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Tai suteikė reikšmingą pripažinimą, o skausmo problemą pakėlė į aukščiausią sveikatos problemų lygį.
Privaloma įvertinti ir gydyti
Kas šiuo klausimu padaryta ir daroma Lietuvoje? Naujosios skausmo teorijos skelbimas Lietuvoje vyksta nuo 1998 m., kuomet susikūrė Lietuvos skausmo draugija. Nuolat vyksta mokslinės praktinės konferencijos medikams, susitinkama ir informacija apie skausmą platinama visuomenei.
Jau penkti metai gydytojai specialių skausmo medicinos žinių gali gauti ir tobulinimosi kursuose, kurie nuolat vyksta Kauno medicinos universitete. “Europos skausmo deklaracija” pas mus pripažinta 2002 m. sveikatos apsaugos ministro parašu, o 2003 m. išleistas ministro įsakymas leido pradėti steigti ir finansuoti Lietuvoje skausmo klinikų veiklą.
“Nepamiršti ir būsimieji medikai – nuo šių mokslo metų jie išklauso privalomą skausmo medicinos diagnostikos ir terapijos discipliną. Svarbiu žingsniu įgyvendinant teisę į visavertį skausmo malšinimą yra šiemet išleistas sveikatos ministro įsakymas V-208 ir jo pataisos “Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo”. Šiame įsakyme numatyta, kad nuo šiol teikdami būtinąją pagalbą, visiems pacientams medikai privalo įvertinti ir gydyti skausmą. Kaip būtų gražu, kad šio įsakymo svarbą gerai suprastų visi gydytojai”, – sako A.Ščiupokas.
Netolimos ateities svarbiausieji uždaviniai – įrašyti skausmo ligą į sąrašą sveikatos sutrikimų, kuriems galima gydymo kompensacija iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto. Tai sudarytų sąlygas pripažinti lėtinio skausmo ligonių teises į visavertį skausmo gydymą, įtvirtintų siekį gyventi be skausmo.
“Kauno diena”
