Skandinavijos SEB bankų grupei priklausančio Vilniaus
banko (VB) specialistai Panevėžyje surengė susitikimą tema “Pinigų kaupimo
tendencijos Lietuvoje: aktualijos ir perspektyvos”. Bankininkai prognozuoja, kad
artimiausiais metais panevėžiečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, drąsiau
rinksis alternatyvias pinigų kaupimo priemones.
Žmonės ieškos pelningesnių būdų
Susitikime, vykusiame VB Panevėžio filiale, dalyvavo šio banko ekspertė Julita Varanauskienė ir įmonės “VB investicijų valdymas” generalinis direktorius Jonas Iržikevičius.
Jie pabrėžė, kad, padidėjus darbo užmokesčiui, žmonių turimoms pajamoms ir turtui, daugės gyventojų, įsigyjančių akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų bei savanoriškai kaupiančių pensijas privačiuose fonduose.
“Jau dabar matome, kad keičiasi šalies gyventojų požiūris į savo turimą finansinį turtą, todėl prognozuojame elgsenos pokyčius ateityje. Kad galėtų efektyviau didinti savo santaupas, žmonės pradės aktyviau ieškoti pelningesnių būdų, o nesirinks vien įprastų indėlių”, – tvirtino J.Varanauskienė.
Jos teigimu, šis požiūris turėtų paskatinti žmones aktyviau investuoti – tai teigiamai atsilieps šalies ekonomikai. Manoma, kad jei neterminuotųjų indėlių sąskaitose būtų laikoma mažiau grynųjų pinigų, Lietuvos ūkio plėtra spartėtų, šalis labiau priartėtų prie Europos Sąjungos senbuvių pragyvenimo lygio.
Vidutinis indėlis – 747 eurai
Nors per pastaruosius šešerius metus Lietuvos gyventojai praturtėjo beveik dvigubai, bet dar gerokai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo kai kurių ES naujokių: 2004 metais mūsų šalies vienam gyventojui teko vos 747 eurų indėlis, o Estijoje – 1 217 eurų.
“Galima drąsiai numatyti, kad ateityje didės alternatyvių investavimo ir kaupimo priemonių populiarumas. Joms vietą užleis šiuo metu dažniausiai žmonių naudojamos bankų paslaugos, kurios praras dalį populiarumo dėl makroekonomikos, finansų rinkos ir namų ūkio pokyčių”, – kalbėjo J.Varanauskienė.
Jos manymu, šiuos pokyčius lems tai, kad vidaus ir ES palūkanos bus panašios, o Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas sumažės; be to, įtakos turės ir integracija į pasaulines finansų rinkas. Gyventojų elgseną turėtų keisti ir didesni praturtėjimo lūkesčiai.
Prognozuojama, kad daugiau taupys didesnes pajamas gaunantys žmonės, o didelių indėlių turėtojai skirstys savo turimas lėšas – aktyviau investuos į vertybinius popierius ir akcijas.
Pensijų reforma spartėja
“Dar viena gyventojų finansinio turto sudėties kitimo priežasčių – vis sparčiau šalyje įsibėgėjanti pensijų reforma. Žmonėms, valstybės skatinamiems savanoriškai kaupti papildomas pensijas privačiuose fonduose, ši galimybė pasirūpinti saugia investicija senatvei tampa itin patraukli”, – teigė J.Varanauskienė.
Šiemet prasidėjo naujas svarbus pensijų reformos Lietuvoje etapas – įkurti pensijų fondai savanoriškoms pensijoms kaupti. Gyventojai jau gali savanoriškai kaupti savo pensijos dalį, nepriklausančią nuo valstybės mokamų pensijų.
Neseniai Vilniaus banko grupei priklausanti įmonė “VB investicijų valdymas” viena iš pirmųjų Lietuvoje pasiūlė gyventojams savanoriškai kaupti pensiją privačiuose fonduose ir įkūrė du pensijų fondus.
Keli pensijų šaltiniai
“VB investicijų valdymo” vadovo J.Iržikevičiaus teigimu, gyventojams, kurie sulaukę pensijos norėtų išlaikyti tokį pat pragyvenimo lygį kaip ir dirbdami, reikėtų sukaupti bent 70 proc. gauto atlyginimo pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė pensija tesudaro apie 30 proc. vidutinio atlyginimo. Lietuvoje žmonės savo senatvės pensijas, kaip ir Vakarų šalių gyventojai, galės gauti iš kelių šaltinių: “Sodros”, antrosios pakopos pensijų fondų ir savanoriško kaupimo pensijų fondų.
“Nuo šiol dirbantiems žmonėms itin patogu pasirinktą dalį savo atlyginimo skirti pensijų fondui, kurio lėšomis rūpinsis jį valdančios įmonės specialistai. Jie nuolat investuos ir tvarkys pensijai skirtas lėšas, o senatvėje pasiūlys žmogui patogų būdą sukauptais pinigais naudotis”, – kalbėjo J.Iržikevičius.
Kaupiančiuosius savanoriškai pensijų fonduose remia valstybė – jų dalyviams ji kasmet gali grąžinti iki trečdalio į pensijų fondus įmokėtų įmokų. Savanoriško pensijų kaupimo fondų dalyviams suteikiama itin daug galimybių pasirinkti: siūloma kaupti viename ar keliuose fonduose iš karto, prireikus juos be nuostolio keisti.
Įmokų dydį ir mokėjimo būdą (grynaisiais, pagal periodinio mokėjimo nurodymą ar bet kokiu kitu su fondo valdytoju sutartu būdu) taip pat pasirenka patys gyventojai, o vėliau gali sąlygas pakeisti. Savanoriškos pensijos įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus už dalyvį gali mokėti ir jo šeimos nariai, ir darbdaviai.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
