Sekmadienį po trijų dienų trukusio vizito Ukrainos
sostinėje Kijeve grįžo du mūsų šalies parlamentarai konservatoriai Julius
Dautartas ir Kazimieras Starkevičius. Jie Seimo valdybos pritarimu (kelionę iš
pradžių palaikė ne visa Seimo vadovybė, o tik jo pirmininkas Artūras Paulauskas)
bei Tėvynės sąjungos lėšomis vyko palaikyti Ukrainos opozicijos lyderio Viktoro
Juščenkos ir pamatyti, kaip toje šalyje vyksta demokratijos procesas. Mūsų
delegacijos nariai dalyvavo televizijose surengtuose debatuose, susitiko su
mitingų dalyviais, o pagrindinei V.Juščenkos šalininkei Julijai Timošenko įteikė Lietuvos vėliavą.
Kaip teigia panevėžietis konservatorius Julius Dautartas, demokratijos trokštantiems ukrainiečiams lietuvių palaikymas buvo labai reikšmingas. “Jie mūsų labai laukė, mus ant rankų nešė”, – sakė Seimo narys. Jo tvirtinimu, ši kelionė “tarsi retušavo” mūsų valdžios neveiklumą ir abejingumą valdžios krizę išgyvenančiai šaliai. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vizitas Ukrainoje, anot konservatoriaus, taip pat buvo labai reikšmingas, tik galbūt žiniasklaidoje jis buvo per mažai nušviestas.
Opozicijos lyderio V.Juščenkos šalininkų dvasia Seimo nariui priminė Lietuvos Sąjūdžio dvasią. V.Dautartas sakė ne iš vieno žmogaus išgirdęs priminimą, jog ukrainiečiai palaikė lietuvius per sausio 13-osios įvykius, tad ir iš mūsų tikimasi palaikymo Ukrainai svarbių įvykių dienomis.
Pašnekovas pabrėžė, jog interviu jie abu su kolega davė ne tik Ukrainos, Lietuvos, bet ir įvairių šalių televizijoms. Įvykiai Ukrainoje, anot jo, ypač domino Lenkijos žiniasklaidą. “Šiuo metu Kijeve patekti į televiziją gana sunku, reikia brautis per apsaugą, bet mums to daryti neteko – mus vienintelius, V.Juščenkos apsauga, beje, labai stipri, praleido.
Tuo metu, kai mūsų šalies delegatai įtemptai ir nelengvai atliko misiją Ukrainoje, joje, pasak J.Dautarto, viešėjo ir Gruzijos, Kazachstano bei kitų šalių atstovai, palaikantys demokratišką ukrainiečių pasirinkimą. Nesnaudžia, kaip teigė Seimo narys, ir prorusiškojo režimo šalininkai: V.Putinas Ukrainoje lankėsi kelis kartus, aktyviai į įvykius kišasi rusų metropolinė bažnyčia. “Rusai neslepia bandysiantys daryti įtaką”, – pabrėžė Tėvynės sąjungos frakcijos narys.
Nors Ukrainos Seime jau priimtas svarbus sprendimas lapkričio 21 dienos antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus laikyti negaliojančiais, aukščiausiasis tos šalies teismas dar turi pateikti galutinį sprendimą dėl ginčytinų šalies prezidento rinkimų. O kol kas Ukrainos opozicija reikalauja sušaukti neeilinį parlamento posėdį, patvirtinti naujos sudėties centrinę rinkimų komisiją, atleisti iš ministro pirmininko pareigų kandidatą į prezidentus V.Janukovičių. Rytinės Ukrainos dalies V.Janukovičiaus šalininkai grasina rengsiantys referendumą siekiant įsteigti autonomiją šalies rytuose.
V.Dautarto įsitikinimu, kebliausia šioje situacijoje yra tai, kad nė vienas iš kandidatų po rinkimų neturėjo aiškios daugumos – V.Juščenkos pranašumas buvo gal tik dešimt procentų. Panevėžietis per vizitą sako pastebėjęs, jog abiejų kandidatų rėmėjai labai skirtingi. Seimo narys tvirtina įsidėmėjęs, kad V.Janukovičiaus rėmėjai buvo niūrių veidų, apsirengę tamsiais drabužiais, tarp jų visai nesimatė moterų. “Nereikia pamiršti, kad V.Janukovičius buvo teistas už išprievartavimą. Be to, kalbėdamas apie priešininką, jis nuolat vartoja nepadorius epitetus”, – nepalaikė Ukrainos premjero pozicijos J.Dautartas.
Po konservatorių kelionės į Ukrainą Seimas vakar priėmė kreipimąsi į Ukrainos Aukščiausiąją Radą ir išreiškė Lietuvos solidarumą su demokratiniais tos šalies žmonių siekiais. Jis yra pasirengęs surengti Seimo bei Aukščiausiosios Rados delegacijų pasitarimą dėl susidariusios padėties ir tolesnio bendradarbiavimo. Lietuvos parlamentarai paragino pasmerkti bet kokius bandymus skaldyti Ukrainos vientisumą ir ryžtingai užkirsti tam kelią, sveikino visų valstybės institucijų pastangas stabilizuoti padėtį šalyje, peržiūrėti ir įvertinti prezidento antrojo rinkimų turo rezultatus. Teigiamai Seimas įvertino ir Lietuvos bei Lenkijos prezidentų, ES atstovo tarpininkavimą Ukrainoje ir numatė, kad prireikus jis galėtų būti pratęstas.
J.Dautartas ir K.Starkevičius ragino Seimą priimti tokį kreipimąsi, nes Ukrainos piliečiai, anot jų, labai laukia Lietuvos Seimo balso. Pasak J.Dautarto, toje šalyje įregistruota apie 40 tūkst. pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus.
Buvo ir tokių Lietuvos Seimo narių, kurie kritikavo mūsų šalies kišimąsi į Ukrainos reikalus.
Angelė ValentinavičienĖ
tel. 511223, angele@sekunde.com
