Jei miesto Savivaldybės taryba pritars Kultūros ir meno
komiteto siūlymui, daugiau nei trejus metus galiojanti, tačiau realiai
neveikianti ir utopine įvardijama viešųjų kultūros įstaigų finansavimo tvarka
gali būti pakeista. Tačiau ir naujoji tvarka kultūros įstaigų vadovų nedžiugina.
Be to, vakar Kultūros ir meno komiteto posėdyje svarstyta praėjusiais metais
daug aistrų sukėlusi meno mėgėjų kolektyvų finansavimo tvarka pinigų visiems kolektyvams taip pat nebežada.
Utopiją pakeis realybė
Dar 2001 m. miesto Savivaldybės tarybos patvirtintuose VŠĮ “Panevėžio linelis” bei VŠĮ Panevėžio muzikinis teatras steigimo aktuose numatyta šių įstaigų veiklai užtikrinti iš Savivaldybės biudžeto kasmet skirti dotacijas, kurios sudarytų 75 proc. metinio biudžeto. 25 proc. veiklai reikalingų lėšų turėjo užsidirbti pačios įstaigos. Keletą metų galiojusį Tarybos nutarimą kultūros įstaigų vadovai linkę įvardyti kaip aiškiai utopinį. “Nė viena kultūros įstaiga tiek negali užsidirbti. Iš jų vykdomos veiklos realiai galima surinkti 12 proc. Tie 25 proc. – apgaudinėjimas savęs ir kitų”, – vakar Kultūros ir meno komiteto posėdyje pabrėžė VŠĮ Panevėžio muzikinis teatras vadovas Vidmantas Kapučinskas. Šios įstaigos uždirbamos pajamos ypač sumažėjo nuo birželio 1-osios likvidavus kaip jos padalinį kavinę “Pauzę”. Kad 25 proc. kultūros įstaigoms – neįveikiama riba, tvirtino ir VŠĮ “Panevėžio linelis” vadovė Dalia Gaspariūnienė. “Mes nevykdome komercinės veiklos, o iš vaikų surinkti daugiau lėšų neįmanoma: daugiau priimti nebegalime, o kelti mokestį lankantiesiems būtų neprotinga. Ir taip esame pakankamai brangūs, tėvai nebenori leisti vaikų, nes neišgali susimokėti 20-25 Lt”, – akcentavo D.Gaspariūnienė.
“Steigimo aktais patvirtinta prasilenkianti su realybe nuostata turi būti keistina”, – teigiama Tarybos sekretoriato vyr. kultūros specialisto Arnoldo Simėno aiškinamajame rašte. Kultūros komitetui pritarus bus siūloma, kad nuo 2005 metų VšĮ kultūros centras “Panevėžio linelis” ir VŠĮ Panevėžio muzikinis teatras būtų finansuojami iš Savivaldybės biudžeto pagal įstaigų veiklos programas, o jų pačių užsidirbamų lėšų dydis būtų nustatomas kiekvienais metais. “2001 m. priimtą, tačiau neveikiantį Tarybos sprendimą būtina keisti į normalų, kai visos kultūros įstaigos finansuojamos pagal veiklos programas paliekant realią sumą joms pačioms užsidirbti. Jei vėl įstaigas “pririšime” prie procentų, bus nerealu. Kas iš to, jei Savivaldybei didinant finansavimą jos bus priverstos užsidirbti vis didesnę dalį pačios, o tai yra neįmanoma”, – pabrėžė A.Simėnas.
Vis dėlto vicemerui Kastyčiui Vainauskui pasiteiravus D.Gaspariūnienės nuomonės apie siūlomą sprendimą, vadovė suabejojo. “Aš dar jo “nesuvirškinau”, – pasiteisino. V.Kapučinskas sprendimo projektą taip pat teigė posėdyje pamatęs pirmą kartą.
Pinigai visiems nebyrės
Miesto Tarybai svarstyti taip pat bus siūloma nauja mėgėjų meno kolektyvų finansavimo tvarka. Suskirsčius meno mėgėjų kolektyvus kategorijomis, buvo sulaukta lyderiais netapusiųjų pasipiktinimo, todėl pagal naująją tvarką nuspręsta iš viso jų atsisakyti. “Pelnius žemesnę nei tikėtasi kategoriją dingsta veiklos motyvacija. Kai praėjusiais metais jas paskelbėme, užgavome daugybę ambicijų. Manytume, jog situacija būtų švelnesnė, jei jų nebeskirstytume”, – įsitikinusi Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Tiesa, pakeista naujoji finansavimo tvarka kai kuriems kolektyvams gali būti dar skaudesnė, nei teisėtai ar ne pelnytos kategorijos. “Pernai pinigų, nors po truputį, davėme visiems. Šiais metais netobulėjantys kolektyvai finansavimo gali ir negauti”, – pabrėžė A.Simėnas. Anot jo, kiekvienas kolektyvas aiškiai turi būti nusibrėžęs savo veiklos ribas ir suvokti, kuo jis yra vertingas. Naujoji finansavimo tvarka papildyta naujomis meno mėgėjų kolektyvų kultūrinės veiklos kryptimis: paraiškas finansavimui jau galės teikti ir vokalinės bei instrumentinės muzikos kolektyvai, mėgėjų teatrai.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
