Vakar Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo
nagrinėjamas vilniečio bankininko Šarūno Vaineikio skundas – buvo prašoma
panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono
aplinkos apsaugos agentūros nutarimą, pagal kurį jam už neteisėtai sumedžiotą
stirniną ir gamtai padarytą žalą buvo skirta 1645 litų administracinė bauda.
Išklausius Š.Vaineikio, jo advokato, liudytojų ir aplinkosaugininkų parodymų
teismo posėdis buvo atidėtas iki gruodžio 6-osios, nes jame negalėjo dalyvauti
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinis inspektorius Alfredas
Breivė.
Nenori mokėti baudos
Kiekvienam medžiotojui žinoma, kad nuo lapkričio 1-osios stirninų, medžiotojų vadinamų ožiais, medžioklė yra draudžiama. Tokio žvėries sumedžiojimas prilyginamas brakonieriavimui, tačiau praėjusių metų lapkričio 15-ąją aplinkos apsaugos pareigūnai A.Breivė ir Rimantas Rudzevičius nustatė, kad “Šilo” būrelio medžiotojai sumedžiojo stirniną. Šių metų lapkričio 5-osios nutarimu kartu su panevėžiečiais medžiojusiam Š.Vaineikiui už neteisėtą žvėries sumedžiojimą ir gamtai padarytą žalą skirta 1645 Lt bauda. Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Kodėl delsta priimti sprendimą?
Prasidėjus teismo posėdžiui Š.Vaineikis prašė daryti pertrauką arba atidėti posėdį, nes jame nedalyvavo A.Breivė. Jis netgi siūlė inspektorių atvesdinti. Kaip tvirtino Š.Vaineikis, nuobauda skirta nepagrįstai, nes jis neva nepažeidė nei moralės kodekso, nei medžioklės taisyklių. Bankininkas stebėjosi, kad nutarimas buvo priimtas praėjus nuo medžioklės beveik metams. Š.Vaineikis neneigė sumedžiojęs stirniną, tačiau teigė, kad jis atitiko ligoto arba sužeisto žvėries požymius, todėl po medžioklės buvo sunaikintas.
Š.Vaineikis tiksliai prisiminė visas medžioklės detales, nors kiti tada dalyvavę medžiotojai viską pamiršo. Tačiau daugiausia ginčų kilo aiškinantis, kiek, kada ir kaip medžiotojas buvo kviečiamas atvykti į Panevėžio rajono aplinkos apsaugos agentūrą, kodėl reikėjo pratęsti bylos nagrinėjimo terminus, kodėl nutarimui priimti prireikė beveik metų.
Matai žvėrį – skambini veterinarijos gydytojui
“Tai buvo ne sumedžiojimas, o sunaikinimas,- aiškino Š.Vaineikis.- Stirninas nereagavo į garsinius signalus, nepaisė šuns įkandimo, svirduliavo ir griuvinėjo, todėl galėjo kelti pavojų žmonėms. Jis atitiko sužeisto arba ligoto žvėries požymius, o tokius reikia naikinti. Prieš tai Panevėžio spauda buvo rašiusi, kad pasiutęs stirninas, atrodo, Pasvalio rajone, puolė šunį. Žvėris elgėsi neadekvačiai: tai matė ir kiti medžiotojai”. Stirninas akiratyje buvęs 10-15 minučių, tvirtino Š.Vaineikis. Jis skambinęs veterinarijos gydytojui, nurodęs žvėries požymius ir gavęs pritarimą šauti.
Š.Vaineikis teigė iš karto po medžioklės parašęs paaiškinimą ir nurodęs visas medžioklės aplinkybes. Anot jo, pareigūnai matė sumedžiotą stirniną, todėl iš karto galėjo padaryti išvadas, tačiau paaiškinti įvykio aplinkybes paprašė tik šių metų spalį. Medžiotojas teigė pirmą šaukimą iš Panevėžio rajono aplinkos apsaugos agentūros gavęs vasaros viduryje, tačiau jis turėjęs vykti komandiruotėn į Lenkiją, todėl vizitas į Panevėžį buvo atidėtas.
Sumedžiojo dar ir stirną
Teisme Š.Vaineikis iš pradžių teigė šovęs tik vieną kartą, paskui aiškino tik kartą šovęs į stirniną, o prieš tai iššovęs perspėjamąjį šūvį. Beje, per antrąjį varymą bankininkas jau buvo sumedžiojęs ir stirną. Aplinkosaugininkams pasiteiravus, kaip sumedžiotas stirninas atsidūrė žvėrienos perdirbimo įmonėje “Viltlit”, nes pagal medžioklės lapą buvo sumedžiotos šešios stirnos ir tiek pat jų buvo parduota, Š.Vaineikis tvirtino nežinantis. Jis negalėjo pasakyti, kodėl medžioklės lape buvo nurodyta, kad sumedžiojo tik vieną žvėrį, nes jį pildo medžioklės vadovas.
R.Rudzevičiui pasiteiravus, kodėl įtarus stirniną sergant pasiutligę jį buvo leista judinti iš vietos, Š.Vaineikis sakė nesantis veterinarijos specialistas. Medžiotojas tikino, kad pats stirninas buvo sunaikintas, o galva išvežta į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją tyrimams.
Versija – pasiutligė
R.Rudzevičius teismui aiškino, kad pasiutligės versija buvo iškelta gerokai vėliau ir tam, kad supainiotų tyrimą. Jis pasakojo tą dieną kartu su A.Breive tikrinę medžiokles ir atvykę į “Šilo” medžiotojų būrelio plotus radę sustatytus automobilius, o į vieną iš jų sukrautas penkias stirnas. Anot jo, po paskutinio varymo iš miško išėjo varovai tempdami stirniną, žvėris buvo įmestas į tą patį automobilį, kur buvo kitos sumedžiotos stirnos.
“Iš pažiūros stirninas buvo sveikas,- pasakojo R.Rudzevičius.- Aš jį dar ištraukiau iš automobilio, tačiau Survila vėl įkėlė. Tada niekas nenorėjo prisipažinti sumedžiojęs stirniną. Nors medžioklėje dalyvavo ir veterinarijos gydytojas Jurgaitis, tačiau jis nepasirodė iš miško. Kadangi kaltininkas nebuvo nustatytas, administracinės teisės pažeidimų protokolas buvo surašytas būrelio pirmininkui Jonui Žukliui”. R.Rudzevičius aiškino, kad pirmininkas buvo sutrikęs, nemažai medžiotojų, pamatę inspektorius, išvažiavo išsiveždami ir visą laimikį. Inspektoriaus teigimu, J.Žuklys pažadėjo išsiaiškinti stirnino sumedžiojimo aplinkybes ir apie tai informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą.
Rezultatų nesulaukė
R.Rudzevičius sakė, kad po medžioklės apie galimą pasiutligę net nebuvo užsiminta, tačiau po penkių dienų J.Žuklys atnešė paaiškinimus, kad žvėris, įtarus jį sergant pasiutlige, sunaikintas, o galva išvežta tyrimams. Atlikus pirminius tyrimus pasiutligės nebuvo nustatyta. Pareigūnas sakė, kad būrelio pirmininkas pažadėjo, jog apie pakartotinius tyrimus informuos to būrelio medžiotojas – privatus veterinarijos gydytojas Vytautas Jurgaitis. R.Rudzevičius teigimu, kol nebuvo gauti tyrimų rezultatai (jų agentūra taip ir nesulaukė), nebuvo pagrindo nagrinėti įvykį, skirti nuobaudą, todėl tyrimas ir buvo pratęstas.
Perdirbėjams pridavė tik stirnas
“Šilo” būrelio pirmininkas J.Žuklys tvirtino žinojęs: medžioklę tikrins pareigūnai, todėl buvo aišku, kad bet kokia šunybė negalima. Anot jo, jei stirninas būtų buvęs sveikas, jo niekas nebūtų šovęs, nes jų medžioti nebuvo galima. J.Žuklys teigia iš miško išėjęs vos ne paskutinis, niekas neprisipažino nušovęs stirniną, todėl protokolas buvo surašytas jam – kaip medžioklės vadovui. Anot pirmininko, tik vėliau paaiškėjo šovusysis į stirniną, jis ir nurodė, kad žvėris elgėsi nenatūraliai. Iškviestas veterinarijos gydytojas V.Jurgaitis įtarė, kad žvėris galėjo sirgti pasiutlige, todėl stirninas buvo nuvežtas į Gustonių miške esančią būrelio pavėsinę ir lauže sudegintas. J.Žuklys teigė, kad tą dieną buvo nušautos šešios stirnos (jos ir priduotos UAB “Viltlit”) ir minėtasis stirninas. Jis aiškino, kad kol buvo pareigūnai, niekas iš medžiotojų nepasišalino. J.Žuklys tvirtino neprisimenantis, kokiais automobiliais buvo vežami žvėrys. Jis sakė nežinojęs, kad privati veterinarijos klinika negali išduoti leidimo sunaikinti žvėrį.
Viską matė
Žinomas mieste žmogus bankininkas Antanas Survila neslėpė Š.Vaineikį gerai pažįstantis, nes jie abu dirba tame pačiame banke, tik kituose miestuose. Jis tvirtino per medžioklę stovėjęs greta bendradarbio ir matęs, kad stirninas elgėsi tikrai nenatūraliai, buvo net šauta į viršų žvėriui nubaidyti. Kur buvo išėjęs iš miško stirninas, A.Survila, tiesa, nebeprisiminė, tačiau paklausus, kas nušovė žvėrį, teigė atsakęs: “Mūsų svečias”. Anot jo, tai girdėjo ir pareigūnai.
A.Survila teigė, kad kažkas žvėrį buvo ištraukęs iš automobilio, paskui vėl kažkas įdėjo, tačiau teigė neprisimenantis, kad tai darė pats. Bankininkas sakė V.Jurgaičio medžioklėje nematęs ir negalėjo pasakyti, kodėl gydytojas buvo įrašytas į medžioklės lapą, kodėl jame pasirašė. Tačiau A.Survila prisiminė, kad buvo skambinta iš kaimyninio medžiotojų būrelio ir pranešta apie inspektorius, ir nė kiek neabejojo, kad stirninas buvo sudegintas.
Pasiutlige žvėris nesirgo
Būrelio narys ir veterinarijos gydytojas V.Jurgaitis iš pradžių buvo įsitikinęs tą dieną nemedžiojęs. Tačiau jis puikiai prisiminė, kad jam skambino Š.Vaineikis, nurodė stirnino požymius ir remiantis jais rekomendavęs žvėrį nušauti. V.Jurgaitis prisiminė, kad jam tą dieną skambino kaimyninio būrelio medžiotojas J.Klovas ir pranešė apie tikrintojus, o jis apie tai informavęs J.Žuklį. Jis tvirtino nemažai reikalų turįs su laukine fauna, todėl pagal išvardytus požymius spėjęs, kad žvėris gali sirgti pasiutlige. V.Jurgaitis nurodė gyvenantis Berčiūnuose, todėl minėtą dieną atvykęs pas būrelio medžiotojus ir padėjęs sudeginti nušautą stirniną. Anot jo, nuvežus žvėries galvą į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ir ištyrus smegenis buvo nustatyta, kad stirninas pasiutlige nesirgo. Veterinarijos gydytojas teigė, kad apie rezultatus laboratorija pati turėjo informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą.
Sušlubavo atmintis
Aplinkosaugininkams nesupratus, kaip medžioklėje nedalyvavęs žmogus galėjo pasirašyti ir dar sumedžioti dvi stirnas (apie tai patvirtina įrašai medžioklės lape), iš pradžių buvimo medžioklėje faktą neigęs V.Jurgaitis sakė: “Senas laikas. Jei pasirašiau, galbūt ir medžiojau, jei nepasirašiau – medžioklėje nedalyvavau. Galbūt buvo koks nors iškvietimas ir “nusiėmiau” nuo medžioklės. Senas laikas, neprisimenu”. Tiesa, V.Jurgaitis pritarė, kad pasiutlige įtariamas žvėris neturėjo būti niekur tampomas: buvo privalu imtis priemonių jam izoliuoti.
Po gana neįtikimų liudytojų aiškinimų teismas nusprendė iškviesti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūną A.Breivę. Tiesa, pareigūnai nė kiek neabejoja, kad medžiotojai nusižengė ir neleistinai sumedžiojo stirniną. Jiems nelabai įtikimi ir aiškinimai neva stirninas buvo sudegintas, nes šioje operacijoje dalyvavo tik J.Žuklys, A.Survila ir V.Jurgaitis.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
