Pastarosiomis savaitėmis kelių didmiesčių gyventojai patyrė plėšriųjų gyvūnų antpuolį. Pasiutlige sergančios lapės buvo naikinamos sostinės Pasakų ir Verkių parkuose, kuriuose visada gausu lankytojų su mažais vaikais.
Į Panevėžį atklydusios lūšys net bandė šturmuoti vietinio banko skyrių, tačiau buvo pagautos. Kai kurie medžioklės specialistai “Ekstrai” sakė, kad plėšrūnai neišmedžiojami ir dėl sąlygų, kurios sukurtos 2002 m. priėmus vadinamąjį macaitišką-bradauskinį Medžioklės įstatymą, išsaugojusį A.Brazausko ir visos komunistinės nomenklatūros medžiokles, kai nuo medžioklės reikalų tvarkymo nušalinti žemės ir miškų savininkai bei kaimų medžiotojai.
Medžioklės uždraustos ir urbanizuotose teritorijose,
valstybiniuose parkuose, į kuriuos kartais ir atklysta pasiutę žvėrys.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius sakė, kad nepatenkintųjų Medžioklės įstatymu yra daug. Tačiau tai, kad medžioklės draudžiamos miestuose, dar nereiškia, kad negalima daryti įtakos gyvūnų populiacijai ar naikinti jų sergančių. Šią veiklą reguliuoja 2002 m. ministro A.Kundroto išleistas potvarkis “Medžiojamų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioklė yra draudžiama, tvarka”.
Įstatymas nedraudžia ir vienkiemių savininkams nepaisyti Medžioklės taisyklių ir, naudojant leistinas gaudymo priemones (kilpas, spąstus), gaudyti bei net pasiimti sau laukinius žvėris.
Panevėžietis medžiotojas Petras Narbutas lūšių gaudynėse ugniagesiams gelbėtojams talkino su savadarbe kilpine gaudykle. Kas patars, kaip elgtis motinoms su mažamečiais ar ūkininkui, vedančiam kokią karvę, susitikus plėšrūną? Bijai – neik į parką ar pamiškę arba neškis gaudyklę? Kol galioja toks dviprasmiškas įstatymas, dar ilgai vietoj kiškio ar kurapkos matysime šmirinėjančias lapes ir lūšis.
“Ekstra”
