“Einu ir dalinu kitiems viską, kas įkritę mano širdin. Kai aplink tylu ir ramu – kuriu ir galvoju apie tuos, kuriems reikalinga šventinė nuotaika”, – ką tik pasirodžiusią savo knygą “Šventinės nuotaikos” pristatė “Žemynos” vidurinės mokyklos papildomojo ugdymo vyr.pedagogė Ona Juospaitienė.
Spalvingoje knygelėje – floristikos darbeliai, atvirukai, paveikslėliai, papuošalai, suvenyrai, karpiniai, nėriniai – viskas, kuo švenčių proga galima pradžiuginti artimus žmones. Kriauklelės, samanų pluoštelis, sudžiovintas gėlės žiedelis, žolelė ar net vabalėlis, pjuvenų saujelė – smulkmenos, iš kurių O.Juospaitienė skaitytojus moko kurti mielus ir namus puošiančius darbelius.
Šeštadienį į knygos pristatymo vakarą O.Juospaitienės pasveikinti susirinko kolegos “Žemynos” vidurinės pedagogai, mokiniai, agentūros “Sos vaikai”, žydų bendruomenės, miesto valdžios atstovai, menininkai, kraštotyrininkai, draugai, artimieji – gausus būrys ją mylinčių žmonių. Remdamasi literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžiais, jog moters amplitudė – nuo raganos iki davatkos vakarą vedusi G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė “Šventinių nuotaikų” autorę pristatė kaip raganą. “Tik gerąją prasme!” – skubėjo paaiškinti vakaro vedėja. Ir patikslino: ragana – moteris, netelpanti į nustatytus rėmus, davatka – nedrįstanti jų peržengti.
Ne vieną savo darbų parodą surengusi O.Juospaitienė savo talentą rankdarbiams tikina paveldėjusi iš nagingos giminės. “Gal Dievo duota ir su genais ateita. Gal kartais aš nesveiko proto – visi miega, o aš pabundu ir darau, kas į galvą šauna”, – svarstė knygos autorė. Senelis buvo garsus pasakorius, muzikantas ir stalius. Mama – gera dainininkė. “Kad man sunku ar ką skauda, jai pasiguosti negalėjau. Ji tik atšaudavo: daugiau dirbk ir dainuok”, – prisiminė O.Juospaitienė. Nors meniniai gabumai atsiskleidė dar mokykloje, tačiau ponios Onos darbai visuomenei parodyti tik jai sukūrus šeimą. “Kai ištekėjusi iš Pasvalio rajono buvau atvežta į Panevėžį, jaučiausi kaip žuvis, išmesta į krantą”, – prisipažino menininkė. Save moteris siekė išreikšti per darbus. Parodos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose, Kupiškyje, Panevėžyje sekė viena po kitos. “Tokios, kokia buvo mano pirmoji paroda, dabar už milijoną nerengčiau”, – prisiminusi pradžią kalbėjo O.Juospaitienė. Panevėžietės rankdarbiai keliauja ne tik po Lietuvą – jie sulaukė įvertinimo ir Amerikoje.
O.Juospaitienė neslėpė: staliaus darbų nemokantiems vyrams net neverta su ja bandyti varžytis. “Man ir plaktukas, ir oblius – artimi įrankiai. Mane dar mažą tėtė stalius pasisodindavo ant varstoto. Mokėjau pasakyti tik “mama”, “tete” ir … keiktis, nes tėtis keikdavosi. Neslėpsiu, ir dabar susikeikiu supykusi”, – prisipažino pedagogė. Anot moters, giminės paveldas ir kilmingas Onos vardas: nuo proprosenelės buvo krikštijamos šiuo didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonos vardu. “Su manimi ši tradicija ir baigėsi”, – apgailestavo O.Juospaitienė.
Susirinkusieji knygelės autorei linkėjo kūrybinės sėkmės ir geltonų gėlių: visi atėjusieji pasveikinti žinojo, jog geltona ir mėlyna – mėgstamiausios ponios Onos spalvos. Originalumu išsiskyrė Linos Ramanauskaitės vadovaujamas folkloro ansamblis “Pulkelis’, kuriame dainuoja ir O.Juospaitienės dukra Rūta Taučikienė. “Kai paklausėme, ko norėtų dovanų, Onutė nepasikuklino: transporto priemonės. Tai mes tokią ir suradome”, – paaiškino ansamblio vadovė, O.Juospaitienei įteikdama šluotą.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
