Atrodo, alkoholike negimiau. Iš pradžių gyvenau normalų
gyvenimą. Šeima, darbas, visa kita. O tą gyvenimą retkarčiais paįvairindavau
vaišėmis. Atrodė, kad tai – normalu: visi išgeria, visi vaišinasi.
Kada peržengiau tą ribą, net pati nežinau. Pajutau, kad grimztu į bedugnę. Nemaniau, kad tai liga. Sakiau – tai pasileidimas, valios neturėjimas. Vėliau supratau: aš – alkoholikė. Gyvenimas tapo nevaldomas, aš susirgau. Liga sparčiai progresavo, apimdama vis didesnę mano pasaulio dalį. Dažnai tekdavo keisti darbą. Meluodavau sau ir kitiems, kad mažai moka, daug reikalauja, o iš tikrųjų liepdavo išeiti, ačiū Dievui, savo noru, kol galiausiai netekau darbo.
Gėriau. Ilgai kankinausi, norėdavau visai nusigerti ar nusižudyti, kad baigtųsi mano kančios ir nebekankinčiau vaikų. Vaikai žadėjo manęs atsisakyti, palikti likimo valiai. Dabar aš jiems labai dėkinga, kad man, alkoholikei, ištiesdavo pagalbos ranką. Neapsakomas skausmas spausdavo širdį, kai jie mane sveikindavo Motinos dienos proga, jaučiau, kad aš neverta motinos vardo. Labai norėjau negerti, tikėjau, kad ateis tokia diena, kai išblaivėsiu, pradėsiu normalų gyvenimą. Tikėjau, kad esu stipri ir galiu negerti, bet vos tik pakeldavau pirmą taurelę – ir vėl į bedugnę…
Draugų padedama peržengiau Anoniminių alkoholikų (AA) klubo slenkstį. Ten mane šiltai priėmė žmonės šviesiais veidais. Manęs niekas nieko neklausė, nesmerkė, laikė sava. Nesupratau, kaip veikia AA klubas. Protu paaiškinti to tikrai negalėjau. Viskas čia man patiko. Iš pradžių ėjau į visas grupes. Pamažu ėmiau jausti palengvėjimą. Baigėsi mano kančios, baimė, depresija, nemiga. Pajutau ramybę, įgijau pasitikėjimo. Mokausi gyventi blaiviai ir netrukdyti ramiai gyventi artimiesiems, visiems aplinkiniams. Man tai – lyg antrasis gimimas. Ačiū Dievui, esu blaivi nuo tos dienos, kai peržengiau AA klubo slenkstį, – jau 38 mėnesius.
Kaip norėtųsi padėti kenčiantiesiems nuo alkoholizmo. Kas tik paprašo pagalbos, niekada neatsisakau. Padėdama naujiems nariams, kartu padedu ir sau. Tik būdami kartu, kalbėdami tarpusavyje, analizuodami AA programą, mes galime išlikti blaivūs. Norėčiau, kad AA klubai visada padėtų kiekvienam ieškančiam pagalbos. Ir aš esu už tai atsakinga.
Stasė
