Kažin ar rastume žmogų, kuriam niekada nėra suskaudę po krūtine, vadinamoje duobutėje. Trumpalaikis nestiprus skausmas, praėjęs savaime, dažniausiai reiškia paprasčiausią skrandžio disfukciją. Ją gali sukelti neįprastas maistas, nereguliari mityba ar net nervinis stresas, pervargimas, neigiamos emocijos.
Tačiau jokiu būdu negalima nekreipti dėmesio į kad ir nestiprius, bet pasikartojančius virškinimo sistemos negalavimus: pilnumo jausmą po krūtine, nemalonius atsirūgimus, pykinimą, šleikštulį ir (ypač) gniaužiančius skausmus bei deginimą duobutėje.
“Skrandžio ligos – ne vien tik pagyvenusių žmonių problema, – teigia Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėjas gydytojas gastroenterologas Antanas Jablonskis. – Vis jaunesni žmonės (neretai – ir vaikai) kenčia nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, gastritų, gastroezofagini refliukso (skrandžio turinio išmetimo atgal į stemplę), stemplės, skrandžio bei žarnyno polypozės ir kt. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės leidžia gana tiksliai diagnozuoti skrandžio negalavimo priežastis ir sėkmingai išgydyti daugelį ligų, jeigu jos tik nėra pernelyg toli pažengusios. Problema ta, kad daugelis žmonių arba neskiria pakankamaidėmesio minėtiems negalavimams (išskyrus tuos atvejus, kai skausmas tampa stiprus ir beveik nuolatinis) arba visai be pagrindo baiminasi gana tikslaus ir dažnai niekuo kitu nepakeičiamo tyrimo metodo – gastroskopijos (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūrėjimo iš vidaus specialia optine aparatūra). Minkštame lanksčiame apvalkale įmontuotas šviesos laidininkas, jo gale – optinė sistema, perteikianti tikslų ir padidintą tiriamojo organo vaizdą, atsargiai įvedama į stemplę (prieš tai ryklę padarius nejautrią), paskui – į skrandį ir pagaliau – į dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima ne tik gerai apžiūrėti minėtus organus bei įvertinti pakitimus juose, bet ir paimti histologiniam tyrimui audinio gabalėlį iš įtartinų vietų ar net atlikti kai kuriuos gydomuosius veiksmus”.
Į klausimą, kaip elgtis, jei iki tol jokių negalavimų nejautusį žmogų staiga ėmė varginti pykinimas, skausmai ar sunkumo jausmas po krūtine, gydytojas A.Jablonskis atsako, kad pirmiausia reikėtų bent pusdienį nevalgyti ir gerti pakankamai skysčių (geriausia – vandens ar vaistažolių arbatos) ir, negalavimams praėjus, dar bent dieną dvi maitintis tik lengvai virškinamu maistu: džiūvėsiais, košėmis, gerti arbatą. Tačiau visai negalima delsti, jei vėmimas nesiliauja ir tuo labiau jei žmogus išvemtame turinyje pastebėjo kraujo priemaišų, pasituštino juodomis išmatomis ar pajuto ryškų bendrą silpnumą. Tai – vidinio kraujavimo požymiai, ir pagalba būtina nelaukiant. Kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos, skrandžio bei stemplės išopėjimai, jie dažniausiai išsivysto sergant opalige ar vėžių, tačiau neretai minėti organai išopėja ūmiai (pvz., “streso opos” – dėl stiprių nervinių sukrėtimų, “medikamentinės” opos – kai kurių medikamentų vartojimo pasekmė.
Reikėtų būti atidesniems ir nebandyti susigyventi su kad ir nedideliais, bet savaitėmis ar net mėnesiais užsitęsusiais ar pasikartojančiais negalavimais. Neužmirškime, kad medicina dabar yra gana pajėgi, o gyvybė – tokia trapi.
Daiva Visockienė
