Petražolė kilusi iš Viduržemio jūros rytinių pakrančių. Ją, kaip vaistinį ir prieskoninį augalą, žinojo senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai. 100 g šio augalo yra dvi vitamino C paros normos. Be to, petražolėse gausu vitaminų B1, B2, kalcio, fosforo, folio rūgšties, kalio, magnio, geležies, įvairių fermentų, insulino.
Liaudies medicinos šalininkai petražolių nuoviru gydo širdies, kraujagyslių bei šlapimtakių ligas, cukrinį diabetą. Petražolių lapų dedama ant sumuštų arba bičių, uodų įgeltų vietų. Medicinos mokslas patvirtina, kad šį augalą galima vartoti kaip šlapimą varančią, dezinfekuojančią priemonę, kaip vaistą nuo uždegimo sergant inkstų, kepenų, tulžies ligomis. Petražolių sultys gerina antinksčių ir skydliaukės funkcijas, stiprina kraujagyslių kapiliarus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Stomatologai sako, kad sukramtyta petražolės šakelė padeda nuslopinti nemalonų burnos kvapą ir įveikti bakterijas.
Parengė L.Žukaitė
