Ketvirtadienį Paryžiuje mirė ilgus dešimtmečius palestiniečių kovos už savo valstybę simboliu buvęs palestiniečių prezidentas Yassiras Arafatas. Apie tai pranešė prancūzų generolas Christianas Estripeau – vienintelis Persi karinės ligoninės medikas, įgaliotas oficialiai kalbėti apie Y.Arafato būklę.
“Didi širdis nustojo plakti”, – ryte Ramaloje sakė Y.Arafato sekretorius Tajibas Abdelis Rachimas. 75 metų palestiniečių vadovas nuo spalio 29-osios buvo gydomas klinikoje netoli Paryžiaus. Palestiniečių duomenimis, paskutinėmis gyvenimo dienomis jam į smegenis išsiliejo kraujas, nustojo funkcionuoti organai.
Likus kelioms valandomis iki Y.Arafato mirties
paskelbta, kad jo įgaliojimus perima ligšiolinis parlamento pirmininkas Rauhi
Fattu. Palestiniečių lyderį buvo ištikusi gili koma, jo būklė vis blogėjo.
Gedulo ceremonija Y.Arafatui bus surengta Kaire, o jis palaidotas – savo
būstinės teritorijoje Ramaloje.
Y.Arafato sekretorius, skaitydamas pranešimą apie lyderio mirtį, vos tramdė ašaras. Y.Arafatas “be galo” mylėjo palestiniečių tautą, sakė jis. Y.Arafatas visuomet kovojo už tai, kad “jo tauta liktų vieninga” ir vieną dieną gyventų nepriklausomoje valstybėje “savo nuo okupacijos išlaisvintoje žemėje”.
Palestiniečių vadovybė paskelbė 40 dienų gedulą
Po savo prezidento Yassiro Arafato mirties palestiniečių vadovybė paskelbė 40 dienų gedulą. Apie tai ketvirtadienį Ramaloje pranešė Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vykdomojo komiteto narys Yasiras Abedas Rabbo.
Penktadienį Egipto sostinėje Kaire bus surengtos gedulo iškilmės Y.Arafatui, o šeštadienį jis amžinojo poilsio atguls savo būstinės komplekse Ramaloje.
Palestiniečiai ketvirtadienį gedi savo lyderio. Ankstų rytą prie jo būstinės važiavo automobiliai su juodomis vėliavomis, radijo stotys skaitė Koraną.
Tuo tarpu kovotojų grupuotė “Al Aksos kankinių brigados” paragino išpuoliais prieš Izraelį keršyti už tai, kad “sionistai nužudė” Yasserą Arafatą, sakoma pareiškime, kurį naujienų agentūros gavo ketvirtadienį.
Y.Arafatas – kovos už Palestiną simbolis
Statybos inžinerijos mokslus baigęs Y. Arafatas šeštojo dešimtmečio pabaigoje įkūrė judėjimą “Fatah”, o 1969-aisiais tapo Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovu.
Būdamas Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovu, Y.Arafatas 35 metus kūrė politiką Artimuosiuose Rytuose. Palestiniečių garbinamas kaip pasipriešinimo kovotojas, Izraelio nekenčiamas kaip teroristas, jis taip ir mirė neįgyvendinęs savo svajonės apie nepriklausomą Palestinos valstybę.
Jau 1988-aisiais Y.Arafatas Alžyre simboliškai buvo paskelbęs Palestinos valstybę. Po persilaužimo derybose su Izraeliu dėl autonomijos J. Arafatas 1994-aisiais kartu su tuometiniu Izraelio ministru pirmininku Izchaku Rabinu ir užsienio reikalų ministru Shimonu Peresu gavo Nobelio taikos premiją. 1996 metais Y.Arafatas didele balsų dauguma išrinktas palestiniečių prezidentu.
Po Izraelio vyriausybės vadovo Izchako Rabino nužudymo 1995-aisiais ir Schimono Pereso pralaimėjimo rinkimuose prasidėjo Y. Arafato politinis saulėlydis. Kai Izraelio vyriausybei vadovavo Ehudas Barakas, Kemp Deivide žlugo palestiniečių pastangos pasiekti taiką su Izraeliu. Netrukus po to 2000 metų rugsėjo pabaigoje prasidėjo antrasis palestiniečių sukilimas. Paskutiniuosius trejus metus Y. Arafatas praleido Izraelio paskelbtame namų arešte savo būstinėje Ramaloje.
Ministras pirmininkas Arielis Sharonas kaltino jį teroristiniais išpuoliais prieš žydus ir netgi grasino jį likviduoti. JAV vyriausybė pastaruoju metu Y.Arafato asmenyje matė pagrindinę problemą stringančiam taikos procesui. Jo vengė ir europiečių politikai, kaltindami jį būtinų reformų palestiniečių savivaldoje blokada.
Ilgus dešimtmečius Yassiras Arafatas buvo palestiniečių kovos už savo valstybę simboliu. Tačiau jo populiarumas pastaraisiais mėnesiais dėl kaltinimų korupcija smuko ir tarp palestiniečių.
Y. Arafatas buvo vedęs ir augino dukrą.
ELTA
