Seimas priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, pagal kurią diskriminaciją dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys galės reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Pataisa numato galimybę Civilinio kodekso nustatyta tvarka prisiteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad asmens teisė į garbę, orumą, emocinį ir dvasinį neliečiamumą buvo pažeista, ar asmuo dėl to patyrė materialinę žalą. Vakar posėdyje šiai pataisai pritarė 22 parlamentarai, nė vienas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.
Pasak įstatymo papildymo projektą pateikusios Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Giedrės Purvaneckienės, diskriminuojantys veiksmai ar seksualinis priekabiavimas gali padaryti asmeniui moralinę, neturtinę žalą, tai yra sukelti fizinį skausmą, psichologinį šoką, depresiją, emocinę įtampą, aplinkinių pagarbos sumažėjimą.
G.Purvaneckienės teigimu, civilinė teisė gina asmeninę neturtinę fizinio asmens teisę – teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą. Civilinis kodeksas nustato, kad fizinis asmuo yra neliečiamas, ir apibrėžia civilinius teisinius asmens teisės į kūno neliečiamumą bei vientisumą gynimo būdus: asmuo gali reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
“Asmens, patyrusio diskriminaciją dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą, teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą visais atvejais yra pažeidžiama, nes dažnai dėl tokių veiksmų yra pažeidžiama jo teisė į orumą, garbę”, – pabrėžė parlamentarė.
Pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala atlyginama tik konkrečių įstatymų nustatytais atvejais. Todėl esą buvo būtina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtinti nukentėjusio nuo diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo asmens teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame kodekse neribojamas nei materialinės, nei moralinės žalos atlyginimo dydis.
ELTA
