Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas vakar pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl galimų pažeidimų per praėjusius sostinės mero rinkimus, kai grumtynės dėl sostinės tarybos nario Vilmanto Drėmos balso įgavo kriminalinį atspalvį. Kaltinimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir pasikėsinimo papirkti šioje byloje yra pareikšti sostinės merui A.Zuokui ir “Rubicon group” valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui. Kai kurių nusikaltimų vykdytojais ar bendrininkais kaltintojai laiko bendrovės “Ogmios astra” valdybos pirmininką Darių Leščinską ir apsaugos darbuotoją Svajūną Naviką. Tačiau nuo šių asmenų galimai nukentėjęs V.Drėma bylą vadina politiniu farsu, kuriam esą nebuvę jokio pagrindo. V.Drėma taip pat tvirtina procese nematąs “nusikaltimo ir nukentėjusiojo”. Kai posėdžio pradžioje teisėjų kolegija V.Drėmai pranešė pakeitusi jo statusą iš liudytojo į nukentėjusiojo, V.Drėma teigė esąs nustebintas. Tada teisėjų kolegijos pirmininkas Olegas Zaicevas V.Drėmai detaliai išaiškino procesines teises ir perspėjo, kad nukentėjęs asmuo teisme nebegali atsisakyti duoti parodymus kaip liudytojas, o už melagingų parodymų davimą būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau V.Drėmos teismas kol kas neapklausė: pirmajame posėdyje pradėta tik liudytojų apklausa, kuri bus tęsiama ir kitame posėdyje.
Liudyti procese kviečiama apie dvi dešimtis asmenų. Tik juos išklausęs, teismas apklaus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį.
Pagal procesą priešingose pozicijose atsidūrę A.Zuokas ir
V.Drėma teismo salėje elgėsi kaip geriausi draugai: reikšmingai susižvalgydavo,
persimesdavo draugiškomis frazėmis. Tą patį abu tvirtino ir žurnalistams per posėdžio pertrauką.
Žurnalistų pastebėjimą, kad V.Drėma atrodo nuo jo priklausomas, A.Zuokas pavadino “kažkieno įsivaizdavimu”. Savo ruožtu V.Drėma tvirtino “normaliai” vertinąs keistokus jo vežiojimus į ligoninę ir kaimo sodybą tuo metu, kai sostinės taryboje virė aistros dėl mero rinkimų.
Šią bylą žurnalistai ir politikai yra pakrikštiję V.Drėmos “dingimo” byla. Būtent dėl šio miesto Tarybos nario paslaptingo vizito pas medikus praėjusių metų balandžio 30 d. sužlugo posėdis, kuriame buvo bandoma Vilniaus meru išrinkti Liberalų ir centro sąjungos vadovą A.Zuoką ir anuliuoti jo konkurentui socialdemokratui Gediminui Paviržiui palankius ankstesnio balsavimo rezultatus. Vėliau buvo skelbiama, kad sutrikus sveikatai jis atsidūrė ligoninės reanimacijoje. Įtariama, kad pernai balandį renkant merą “Rubicon group” atstovai bandė daryti neleistiną poveikį tarybos nariui V.Drėmai, kad šis balsuotų už A.Zuoką.
Iš Tėvynės sąjungos frakcijos į A.Zuoko vadovaujamą Liberalų sąjungos frakciją perėjęs V.Drėma turėjo svyruojančio politiko ir netvirto žmogaus reputaciją. Todėl ir A.Zuoko, ir G.Paviržio šalininkams turint apylygiai balsų, jo balsas tapo “auksinis” – abi stovyklos atkakliai siekė užsitikrinti V.Drėmos paramą savajai pusei.
Birželio 11-ąją surengtų mero rinkimų išvakarėse V.Drėma buvo netikėtai nugabentas į Geležinkelininkų ligoninę, o iš jos – į sodybą Molėtų rajone. Balsavime jis visai nedalyvavo. Kaltintojų teigimu, V.Drėmos laisvė birželio 10-11 dienomis buvo atimta neteisėtai.
Šį ir kitus kaltinimus A.Zuokas kategoriškai neigia. Jo žodžiais, to, ką skelbia Vilniaus apygardos prokuratūra, “tikrai nebuvo”. Sau nepalankius liudytojų Česlovo Kaminsko, Vitalės Vinickienės, Vytauto Galvono bei Juozo Imbraso parodymus A.Zuokas pavadino “tam tikra keršto forma”, kadangi visi šie žmonės buvo atleisti iš darbo arba miesto tarybos sprendimu, arba mero iniciatyva.
Pasak V.Vinickienės, tariamai sunegalavusio V.Drėmos gabenimas į reanimacijos skyriaus neturinčią Geležinkelininkų ligoninę, o iš jos – į kaimo sodybą – atrodė nelogiškas. V.Vinickienės teigimu, V.Drėma po šių kelionių buvo “nesavas”. Kalbėdamas apie V.Drėmos būseną, V.Galvonas ir jo judesius pavadino nekoordinuotais ir užsiminė, kad V.Drėma galėjo būti paveiktas kokių nors psichotropinių medžiagų.
Tačiau A.Zuokas tiesiog stebėjosi tokiais liudytojų pasakojimais ir kaltinimo formuluotėmis apie galimą spaudimą V.Drėmai, kuris buvęs jo kolega, partijos draugas. “Tai kam reikia veikti savo partijos narį? Klausimas yra visiškai kitas – galbūt kitiems reikėjo paveikti, kad jisai nevykdytų sprendimų, kuriuos jis buvo priėmęs ir už kuriuos buvo pasirašęs”, – kalbėjo A.Zuokas.
A.Zuoko paminėti liudytojai teisme tvirtino girdėję V.Drėmą skundžiantis dėl grasinimų telefonu jam ir jo šeimos nariams. Apie tai V.Drėma esą užsiminęs šių metų vasarį vykusiame pokalbyje prie alaus “Auksinio drakono” kavinėje ir kituose privačiuose pokalbiuose.
Savo ruožtu V.Drėma, davęs labai prieštaringus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taktikos nepakeitė ir teisme. Žurnalistams jis tvirtino per rinkimus nepatyręs jokio spaudimo. Anot jo, visa tai “ištraukta iš konteksto”, nes buvę grasinama jau po mero rinkimų – praėjusių metų rudenį. Anoniminiai grasintojai esą reikalavo atsisakyti miesto tarybos nario mandato.
ELTA
