Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriuje lankėsi Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Aplinkos instituto atstovai. Šis jų vizitas buvo skirtas instituto organizuojamam šachtinių šulinių konkursui “Geriausias šachtinis šulinys 2004”, jame miesto Savivaldybė kvietė dalyvauti ir Panevėžio gyventojus. Deja, prieš dvi dienas paskelbus apie tai, jog nustatytu laiku instituto atstovai priims iš gyventojų šachtinių šulinių vandens mėginius, šulinio nuotraukas ir konsultuos konkurso dalyvius jiems rūpimais klausimais, į šį skelbimą atsiliepė tik du panevėžiečiai. Jie abu bus pakviesti spalio pabaigoje į Kauną, kur vyks šio konkurso baigiamasis renginys, bus paskelbti ir apdovanoti geriausių šachtinių šulinių savininkai.
Pigiau nei įprastai
Kaip svarsto miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnioji ekologė Danguolė Jankauskienė, panevėžiečių pasyvumą galėjo lemti tai, kad informacija apie dalyvavimą konkurse Savivaldybę, taip pat ir miesto gyventojus, pasiekė palyginti vėlai – tik prieš porą dienų. Be to, įtakos galėjo turėti ir vandens mėginio tyrimo kaina – 15 litų, nors, anot Ekologijos skyriaus specialistės, ji konkurso dalyviams buvo kur kas mažesnė, nei ta, už kurią vandens mėginių tyrimai atliekami apskrities Visuomenės sveikatos centre.
Dalyvauti tokiame konkurse, D.Jankauskienės tvirtinimu, panevėžiečiams buvo siūlyta pirmą kartą. Nors pirmas blynas pasirodė prisvilęs, o miestiečiai – pasyvūs, išsiaiškinti, kieno geriausias šulinio vanduo, gyventojams ketinama siūlyti ir kitais metais. Šiemet LŽŪU Aplinkos institutas jau yra ištyręs apie 600 šulinių vandenį.
Vartoja trečdalis gyventojų
Ši įstaiga konkursą “Geriausias šachtinis šulinys 2004”
yra nusprendusi organizuoti norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į vartojamo
vandens kokybę, šachtinių šulinių vandens vartotojams suteikti daugiau
informacijos ne tik apie ją, bet ir apie šulinio įrengimą bei priežiūrą. Kadangi
beveik trečdalis Lietuvos gyventojų vartoja šulinių, kurie paprastai yra negilūs
ir mažiausiai apsaugoti nuo paviršinės taršos, vandenį, toks dėmesys vandens kokybei, specialistų manymu, yra reikalingas. Tuo labiau kad į šulinius vanduo patenka iš seklių gruntinio vandens išteklių, ypač jautrių cheminei bei mikrobiologinei taršai.
Prizo tikimasi ir iš Savivaldybės
Per konkursą atliekamos šachtinių šulinių vandens kokybės analizės, vertinamas šulinių įrengimas, jo pasirinkta vieta sodyboje, tikrinama, kiek vandenyje yra azoto junginių – nitritų, nitratų, amonio, organinių medžiagų, nustatoma vandens spalva, rūgštingumas, geležies kiekis.
Dalyvauti tokiame konkurse, kaip teigia D.Jankauskienė, naudinga ir gana paprasta: tereikia atnešti litrą vandens, šulinio nuotrauką (pagal galimybes), užpildyti anketą ir sumokėti pinigus. Kitąmet, anot vyresniosios ekologės, galbūt ir miesto Savivaldybė įsteigs savo prizą, atiteksiantį panevėžiečiui šio konkurso nugalėtojui.
Angelė Valentinavičienė
tel. 467890, angele@sekunde.lt
