Rajono Savivaldybės didžiojoje salėje vyko Panevėžio rajono kultūros darbuotojų konferencija, joje buvo diskutuojama apie kultūros politiką kuriančias ir įgyvendinančias institucijas, jų tarpusavio sąveiką ir perspektyvas. Rajono kultūros darbuotojų labai nepeikė nei konferencijoje buvęs rajono meras Alfredas Pekeliūnas, nei Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas, nei iš Vilniaus atvykusios šalies kultūros baruose dirbančios Vida Šatkauskienė, Lina Banienė. Pertraukose tarp pranešimų ir diskusijų rajono kultūros darbuotojai mėgavosi kava ir sausainiais, konferencijos pabaigoje jiems buvo surengtas Kosto Smorygino koncertas. Tačiau gražios pagiriamosios kalbos, kava, sausainiai ir koncertas, ko gero, didelio palengvėjimo kultūros darbuotojams nesukėlė. Ir šiaip jau mažas algas gaunantiesiems buvo pasakyta, kad jei ateityje jos bus ir didinamos, lygiavos nebus: kiekvienas gaus, kiek sugeba uždirbti, o nieko neveikiantys kultūros centrai bus priversti išnykti.
Lygiavos ir komunizmo nebesulauks
Konferencijoje dalyvavęs meras Alfredas Pekeliūnas teigė, kad pradėjus rajono kultūros objektų pertvarką rajone buvo sukurta dvylika kultūros centrų – tai kaip eksperimentas. Rajone išliko beveik visos bibliotekos, todėl, pasak A.Pekeliūno, jos turėtų šviesti kaimo žmones, teikti jiems informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus, kitas nuolat besikeičiančio gyvenimo permainas. Kultūros centrų vadovams meras palinkėjo neatitrūkti nuo bendruomenių, rengti projektus, kad pasinaudojus Europos pinigais kultūros centrai spindėtų ir tviskėtų. Mero manymu, rajono kultūrinio gyvenimo etalonas yra Miežiškiai, jame visi šoka ir dainuoja. Bernatonių ir Paįstrio bendruomenės taip pat labai aktyviai pastaruoju metu įsijungė į kultūrinį gyvenimą. A.Pekeliūnas pabrėžė, kad rajono Taryboje bus svarstomas kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimas. Bet ne visiems po lygiai: dirbantiesiems daugiau bus pridėtas didesnis atlygis, o kurie tik dulkes nuo stalų valo – algos padidinimo gali nesitikėti. “Kultūros centrai su voratinkliais languose taip pat bus pasmerkti išnykti”, – perspėjo meras.
Kurie liks dirbti – turės rodyti iniciatyvą
Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas pažymėjo, kad permainos šalies kultūroje vyksta ne revoliucijos, tačiau evoliucijos keliu. Tačiau, teigė sekretorius, galėjo būti ir staigesnių judesių, nes permainų kelyje būta ir stabdymų. R.Kvietkausko teigimu, jau ne pirmi metai kalbama apie įvairių šalies gyvenimo sričių decentralizaciją, taip pat ir apie kultūros. Pirmieji kultūros decentralizacijos požymiai jau matyti: ministerija daugiau galių perleidžia vietinėms savivaldybėms. Žengtas mažas žingsnelis ir finansinio decentralizavimo kryptimi: apskričių viršininkų administracijoms paskirta po 100 tūkstančių litų kultūros reikalams administruoti. Pasak R.Kvietkausko, ir toliau bus vykdomos nacionalinės kultūros programos, modernizuojamos bibliotekos. Ministerijos sekretoriaus duomenimis, šalyje veikia beveik 1,5 tūkstančio bibliotekų ir jų filialų. Šiemet bibliotekoms komplektuoti ministerija skyrė 400 tūkstančių litų, kitiems metams numatyti 500 tūkstančių litų. Bet, R.Kvietkausko teigimu, bus kontroliuojama, kaip skiriami pinigai panaudojami.
Anot R.Kvietkausko, kultūros darbuotojų kokybės klausimas “bus siejamas su apmokėjimo klausimu”. Ministerijos sekretoriaus įsitikinimu, visi vienodai gerai dirbti negali, o lygiava kultūros sferoje vis dar gaji. Kaip niekada gan įdėmiai klausantiems kultūros darbuotojams R.Kvietkauskas sakė, kad jų darbo kokybė bus susieta su atlyginimu. Be to, ministerijos sekretorius perspėjo: kultūros sferoje dirbančių žmonių pakanka, naujų nereikia, o seniems išlikusiems teks rodyti iniciatyvą. Bet, atkreipė dėmesį R.Kvietkauskas, Panevėžio rajono kultūros darbuotojai ir taip yra nepasyvūs: jie neklausinėja ką daryti, nelaukia, kol kas pasiūlys įdomią idėją ar projektą.
Liepė nepavydėti padidintų algų
“Ką čia pasakysi – dirbam, ir viskas”, – pasiklausęs pagiriamųjų žodžių, kukliai kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus. Jis dar paklausė savo pavaldinių, kas rajone priima kultūros darbuotojams naudingus sprendimus. “Rajono Taryba”, – salėje suošė atsakymas. “Ir administracijos direktorius”, – dar papildė rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus šefas. K.Rimkus kultūros objektų direktoriams liepė labai nepavydėti mokyklų direktoriams dėl jiems padidintų atlyginimų. Algos po 100 – 200 litų padidėjo ne visiems direktoriams: tik tiems, prie kurių mokyklų buvo prijungti vaikų darželiai.
Kukliai gyvenančių rajono bibliotekininkų vadovė, viešosios rajono bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė kompiuterinio vaizdo ekrane demonstravo, kiek per beveik dešimt metų padidėjo rajono bibliotekininkų atlyginimų vidurkis. Jis nuo 1995-ųjų iki 2004-ųjų pakilo nuo 254 iki 786 litų. Rajono bibliotekoms tenka itin mažos lėšos. Keturiasdešimt trims tūkstančiams rajono gyventojų, spaudiniams ir periodikai, patenkantiems į bibliotekas, kuriais jie gali naudotis, užsisakyti netenka net vieno lito. Rajono bibliotekoms skiriamų pinigų sumos didėja tik šiek tiek. Tačiau bibliotekos sparčiai kompiuterizuojamos. Daugėja interneto vartotojų. Bibliotekų darbuotojai išmoksta dirbti kompiuteriais: juos jau “supranta” 73 procentai bibliotekininkų. Steigiami viešieji interneto centrai.
Almantas
Šakys
tel.467890,almantas@sekunde
