Žemės ūkį koordinuojantys valdininkai, grūdų supirkėjai kalba apie rekordinį šių metų javų derlių. Tačiau grūdų augintojams didelis derlius džiaugsmo nekelia. Gausiai užderėję javai ūkininkams tapo nemažu galvos skausmu: kur surasti pirkėją, kad už užaugintą produkciją gautum kuo didesnę kainą, kad išvengtum nuostolių.
Pasitikėjimo liko nebedaug
Ūkininkų galvos skausmą šiek tiek gali sumažinti valstybės vykdomi intervenciniai grūdų pirkimai. Intervencinių grūdų pirkimu užsiima Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo valstybinė įmonė. Įmonės atstovė Dalia Ruščiauskienė buvo atvykusi į Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus iniciatyva surengtą pasitarimą intervencinio grūdų pirkimo tema. Į pasitarimą buvo kviesti ne tik Panevėžio, bet ir kitų apskrities rajonų žemdirbiai. Tačiau nei panevėžiečių, nei kaimyninių rajonų žemdirbių pasitarimas nesudomino: atrodo, jie jau ir taip žino, kur parduos užaugintus grūdus. Todėl salėje sėdėjo vos keliolika žemdirbių, iš jų reakcijos buvo galima spręsti, kad jie nelabai pasitiki ne tik verslui atstovaujančiais grūdų supirkėjais, bet ir valstybine įmone.
Dar prieš oficialiąją pasitarimo dalį žinomas Panevėžio krašto ūkininkas Juozas Kairys niūriai juokavo, jog ūkininkai grūdus verčiau veš ir pils į jūrą ar kokią didesnę balą, nei kam nors atiduos “už ačiū”. J.Kairys dar “paerzino” pasitarime buvusį “Malsenos” bendrovės tiekimo skyriaus vadovą Renatą Šaikų, teigdamas, jog, jo žiniomis, latviai už pirmos klasės kviečius moka 400 litų. Todėl jis jiems ir parduos derlių: “Malsena” grūdų nesulauks. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sakė, kad per visą nepriklausomos valstybės laikotarpį dar niekada nebuvo apsėti tokie dideli javų plotai, niekada nebuvo tokio derliaus. “Niekada nebuvo tokio gausaus bendro visų grūdinių kultūrų derliaus”, – sakė V.Kriaučiūnas. Ūkininkai R.Šaikaus prašė bent jau paprognozuoti grūdų supirkimo kainas. Tačiau tiekimo skyriaus vadovas atsisakė tai daryti, jis pareiškė, jog prognozių nebus ir dar patikslino, kad tokių kainų, kokios buvo pernai, taip pat nebus. Pasak R.Šaikaus, “Malsena” ir jos padaliniai Pasvalyje bei Vievyje saugoti gali priimti maždaug 300 tūkstančių tonų kviečių grūdų. Šiuo metu Panevėžyje veikianti grūdų perdirbimo bendrovė superka tiek grūdų, kiek sumala. Nieko gero ūkininkams nepažadėjęs R.Šaikus taip pat kalbėjo apie milžinišką javų derlių ir kitose Europos Sąjungos valstybėse bei jose esantį grūdų perteklių.
Intervenciniai pirkimai prasidės lapkritį
Lietuvoje veikia keturiolika intervencinių centrų ir trylika intervencinių sandėlių. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra intervencinius pirkimus pradės nuo lapkričio pirmos dienos. Pasak šiai įmonei atstovaujančios D.Ruščiauskienės, minimalus intervenciniams sandėliams parduodamų grūdų kiekis turi būti 80 tonų vienos rūšies grūdų. D.Ruščiauskienė pažadėjo, kad agentūros darbuotojai grūdus parduodantiems ūkininkams padės užpildyti paraiškas, suderins grūdų atvežimo grafikus. Panevėžio regione pagrindine intervencinių grūdų supirkėja bus “Malsena”. Su ūkininkais žadama atsiskaityti per 40-45 dienas. D.Ruščiauskienė ūkininkus informavo, jog už bazinės kokybės grūdus nuo lapkričio mėnesio bus nustatyta bazinė 351 lito 39 centų kaina, kiekvieną mėnesį dar bus pridedama po 1 litą 59 centus už toną. Iki kitų metų birželio mėnesio intervencinė grūdų kaina turėtų išaugti 360 litų 92 centų. Į susirinkimą suėjusiems ūkininkams buvo išdalyta specialiai parengta informacinė medžiaga, kurioje išaiškinti minimalūs superkamų grūdų kokybės reikalavimai bei sąlygos, dėl kurių gali būti sumažintos intervencinės grūdų pirkimo kainos.
Ūkininkai neslėpė susierzinimo
Kokybės reikalavimai ir nurodymai, už ką gali būti sumažintos kainos, suerzino kai kuriuos ūkininkus: jiems pasirodė, jog reikalavimai yra pernelyg dideli. Ūkininkų įsitikinimu, juos sugalvojo agentūros specialistai. Į tai Dalia Ruščiauskienė atsakė, kad nei vienas reikalavimų punktas, nei vienas skaičiukas nėra sukurtas, sugalvotas Lietuvoje: ūkininkai mato bendrus reikalavimus, taikomus visoms Europos Sąjungos šalims. Bet šis agentūros tarnautojos paaiškinimas ūkininkų nenuramino. “Jūs visąlaik tą žemdirbį mulkinate”, – teigė vienas ūkininkas. Kitam jo kolegai atrodė, kad grūdų supirkėjai pradės norėti, jog ūkininkai grūdus pradėtų atiduoti už dyką. “Agentūra iškreipia rinką, o grūdų perdirbėjai tuo naudojasi. Jūs mūsų negąsdinkite, jūs ką norite, tą darote”, – supirkėjams žaibus svaidė vienas grūdų augintojas. Moterims javų augintojoms atstovaujančiai ūkininkei kilo įtarimas, ar sąžiningai bus tikrinama grūdų kokybė. “Ką aš galiu žinoti, iš kurios krūvelės į mano švarius grūdus šiukšlių pripils”, – nuogąstavo ūkininkė.
Almantas Šakys
tel.
467890,almantas@sekunde.lt
