Prasidėjus mokslo metams tėvų galvos skausmu tampa ne tik tai, kaip sutaupyti pinigų vaikų būtinoms mokyklinėms priemonėms pirkti, bet ir kiek dar papildomai teks “paaukoti” mokyklose organizuojamoms rinkliavoms. Jau tapo įprasta, jog įpusėjus rugsėjui į redakciją pasipila miesto bendrojo lavinimo mokyklos mokinių tėvų, besipiktinančių švietimo įstaigose vykdomu savotišku reketu, dangstomu skambiu labdaros vardu, skambučiai. Mokyklų vadovai vieningai tvirtina, esą pinigai renkami be jokios prievartos – duoda kas kiek nori ir kiek gali. Vis dėlto, tėvų nuomone, mokyklos, įvairiai paskatindamos daugiausia pinigų surinkusias klases, vaikus suskirsto į socialinius sluoksnius. Švietimo skyriaus atstovai pripažino sulaukiantys tėvų skundų dėl rinkliavų, švelniai vadinamų aukomis, tačiau prieš švietimo įstaigų savivaldą jie yra bejėgiai.
Su pedagogais pyktis nesinori
Į redakciją kreipėsi vadinamąja labdara J.Miltinio vidurinėje mokykloje nepatenkinta mokinio mama. Pageidavusi likti nežinoma moteris piktinosi, kodėl praėjusiais metais mokyklos fondui paaukojus 45 Lt naujai kompiuterių klasei įrengti, jos šeštokui sūnui taip ir nebuvo sudaryta galimybė naudotis kompiuteriais, į kompiuterių klasę berniukas tebuvo nuvestas vieną ar du kartus. “Kodėl aš turiu duoti tuos keliasdešimt litų, jei mano sūnus galbūt po poros metų čia nebesimokys?” – stebėjosi dabartinio septintoko mama. Anot jos, kaskart artėjant tėvų susirinkimui geriau iš anksto žinoti, kiek pinigų neštis – ateiti tuščiomis kišenėmis į mokyklą jau darosi nemandagu. “Kadangi esu užimta ir į visus tėvų susirinkimus vaikščioti neturiu laiko, sūnaus paprašiau, kad auklėtojos pasiteirautų, kokią sumą turiu atsinešti. Juk vis tiek visi tėvų susirinkimai baigiasi vienodai – pranešama, po kiek renkama mokyklos ir klasės fondams”, – pasakojo moteris. Taip “labdaringai” remiant mokyklą, mokinio mamos tvirtinimu, susidaro ne tokia jau ir menka jų šeimos biudžetui suma, siekianti beveik 100 Lt. Anot jos, neduoti pinigų nepatogu – neaišku, kaip į tai pažiūrės sūnaus bendraklasiai ar net patys mokytojai. Dėl tos pačios priežasties moteris teigė neišdrįsusi pati kreiptis į direktorių ar klasės auklėtoją – su pedagogais, mokančiais sūnų, pyktis vis dėlto nesinori.
Apdovanoja turtingiausius
J.Miltinio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Raišys teigė esąs nustebintas tokio mamos skundo. Anot jo, nuo 1999 m., kada mokyklos tarybos iniciatyva buvo pradėtos rinkti aukos švietimo įstaigai, pasipiktinę jomis kreipėsi ne daugiau kaip penki tėvai. V.Raišio tvirtinimu, iš tėvų ne reikalaujama, o prašoma, jei gali, mokyklą paremti pinigais. “Mokyklos tarybos nutarime įrašyta: paremkite geranoriškai. Paramą šeimos gali skirti ir dalimis. Be to, gal kai kam patogiau mokyklą paremti ne pinigais, bet priemonėmis – dažais, segtuvais ar kt. Iš to galime daryti išvadą, kad jokios prievartos nėra”, – įsitikinęs vadovas.
V.Raišio teigimu, konkreti aukos suma nenustatyta – vieni tėvai neša 10 Lt, 20 Lt, kiti ir 100 Lt nepagaili. Tačiau į redakciją besikreipusi moteris tvirtino prisimenanti, kaip klasės auklėtoja per tėvų susirinkimą nurodė konkrečią vadinamosios aukos sumą – 45 Lt. Tiesa, buvo pridurta, jog labai sunkiai besiverčiantys gali atnešti ir šiek tiek mažiau. V.Raišio teigimu, nemažai tėvų, kurie prie labdaros visai neprisideda: kai kuriose klasėse mokyklą finansiškai paremia tik 9 tėvai, tačiau yra ir klasių, kuriose mokyklos fondą dešimtimis litų padidina visų mokinių tėvai. Nors direktorius tvirtino suprantąs, jog ne visos šeimos gali vienodai aukoti, tačiau mokykloje egzistuoja savotiška klasių vertinimo sistema. V.Raišys pripažino: klasėms, paaukojusioms didžiausias sumas, buvo pažadėta internetinė naktis mokykloje. Už tokius nuopelnus šioje srityje pasižymėjusiems mokiniams buvo suteikta galimybė apsinakvoti mokykloje ir visą naktį naudotis internetu.
Pasak mokyklos vadovo, tėvams atsiskaitoma už kiekvieną jų paaukotą litą. Vasarą už surinktus pinigus įrengtas trečiasis 16 vietų modernus kompiuterių kabinetas, jis kainavo 30 000 Lt neskaitant kompiuterių. Kaip teigė direktorius, visi norintys į tris kompiuterių kabinetus netelpa. “Nuo 9 klasės dėstoma informatika, 7, 8 klasių mokiniams organizuojama užklasinė veikla – informatikų būreliai, o penktokams ir šeštokams, kaip ir kitiems moksleiviams, kompiuterių klasėse vedamos lietuvių, anglų kalbų, matematikos pamokos”, – stebėjosi mokinio mamos priekaištais direktorius.
Priminė neatneštą “labdarą”
Kita panevėžietė, kurios dukros mokosi miesto pradinėje mokykloje, teigė vos prasidėjus naujiems mokslo metams jau sulaukusi dukterų prašymų duoti pinigų mokyklai. Pradinukų tėvai skaičiuoja sumas, skirtas klasių ar bendram mokyklos fondui. Ir nors vadinamoji labdara nėra privaloma, tačiau nenorėdami pasirodyti nesusipratėliais mokinių tėvai kartkartėmis, auklėtojų gražiai paprašyti, įbruka vaikams po 10 Lt – “auką” mokyklai. “Nunešė dukra 20 Lt ekskursijai, auklėtoja sako: tu dar neatnešei 10 Lt labdarai. Per abi dukras mokyklai atiduodame 20 Lt. Kokia man iš to nauda, jei vaikas čia mokosi vos keletą metų?” – nesuprato moteris.
Neduoda ne iš “biednasties”
Anot pradinės mokyklos direktorės Ritos Charisovos, mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse oficialiai įforminta, jog kartą per metus šeima, jei gali, bendram mokyklos fondui labdaringai skiria 10 Lt. Įstaigos vadovės nuomone, tai, kad seserys praėjusiais metais nešė po 10 Lt, – tik nesusipratimas. Direktorės teigimu, tėvų iniciatyva pinigai renkami ir klasėse mokinių reikmėms – išvykoms, šventėms, papildomai literatūrai pirkti ir pan. “Taip patogiau ir mokiniams, ir tėvams, ir mokytojams – nereikia nuolatos pranešinėti: įdėkite litą ar du”, – pabrėžė R.Charisova.
Direktorės teigimu, įnašas į mokyklos fondą nėra privalomas. “Nieko neprievartaujame”, – akcentavo švietimo įstaigos vadovė. Jos teigimu, 2002-2003 mokslo metais į fondą buvo įnešta 1893 Lt, nors mokosi 402 mokiniai. “Natūralu, kad ne visi atneša – viena klasė surenka 230 Lt, kita – tik 90 Lt. Nieko mes neprievartaujam. Jaučiam, kaip kas gyvena, tačiau yra tėvų, kurie ne iš “biednasties” neduoda”, – įsitikinusi R.Charisova. Anot jos, tie, kurie priekaištauja, jog neverta mokyklai aukoti pinigų vien dėl to, jog vaikai čia mokysis tik ketverius metus, galėtų pamąstyti: gal iš viso neverta rinktis šios mokyklos. “Juk mes gyvename dabar ir šiuo metu – nejaugi nenorime, kad vaikams būtų geriau”, – sakė R.Charisova. Jos teigimu, Savivaldybės skiriamų lėšų mokyklai susitvarkyti toli gražu nepakanka – šiais metais gautos sumos teužteko grindims išsidažyti.
R.Charisova neslėpė, kad vis dėlto yra sulaukusi tėvų priekaištų dėl labdaros mokyklai. Praėjusiais metais pretenzijas dėl renkamų pinigų viena mama išsakė tiesiai miesto Švietimo skyriui. Tačiau, direktorės nuomone, skundo esmė buvo ne pinigai, o dviejų susipykusių mamų principai. Įstaigos vadovės nuomone, vaikai, kurių tėvai neišgali aukoti mokyklai, nesijaučia nejaukiai. “Čia – ne vaikų, o tėvų problema. Klasėse mokiniai net nežino, kieno tėvai kokia suma mokyklą parėmė. Ir aš galiu blogai jaustis, kai tėvai prabangiomis mašinomis suvažiuoja, bet ką – į laikraštį turiu kreiptis”, – pabrėžė R.Charisova.
Nelogiška prašyti grynųjų
“Saulėtekio” vidurinės mokyklos direktoriaus Algirdo Gedeikio teigimu, per praėjusius mokslo metus surinkta 7663 Lt tėvų paaukotų pinigų. Anot A.Gedeikio, per dvylika metų tai buvo trečioji tėvų labdara mokyklai. Ją mokyklos taryba inicijavo garso aparatūrai pirkti. “Juokinga būtų ribas nustatyti, kiek tėvai turi atnešti. Davė kas kiek galėjo – pas mus 1300 mokinių, o tik tiek surinkta”, – tvirtino įstaigos vadovas. Anot jo, daugiau tokių labdarų rinkimo mokykla nebeplanuoja. “Jei valstybė nepersigalvos ir neatims 2 proc., nelogiška būtų iš tėvų dar grynaisiais prašyti”, – tvirtino A.Gedeikis. Anot jo, kiek mokinių tėvai pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą paaukojo mokyklai, bus žinoma tik lapkričio viduryje. “Tikimės, kad už tuos 2 proc. pinigų bus surinkta daugiau nei grynaisiais. Kol kas tegalime tik pasvajoti, ką už juos pirksime”, – sakė direktorius.
Kaip teigė “Žemynos” vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas, jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje vadinamosios labdaros nepraktikuojamos. Tik praėjusiais mokslo metais mokyklos taryba nusprendė atnaujinti renginiams būtiną garso aparatūrą. Dabar mokyklos vestibiulyje viešai skelbiama, kaip panaudotos tėvų surinktos aukos: už 8000 Lt nupirkta garso aparatūra, 600 Lt skirta artėjančiam mokyklos 25 metų jubiliejui ir 252 Lt – bendroms mokyklos reikmėms. “Tai – tik tėvų dovana vaikams, todėl net nepagalvojome apie jokį paskatinimą daugiausia pinigų surinkusioms klasėms. Jei atsiranda tokie paskatinimai, vadinasi, yra ir savotiška prievarta. Tokie apdovanojimai gali būti nebent jei vaikai surinktų pinigų už pačių atliktus darbus, sakykim, kaip anksčiau būdavo už pristatytą makulatūrą ar surinktas vaistažoles. Bet paskatinimui už aukas nepritariu”, – pabrėžė R.Grilauskas.
Direktorius pripažino, jog mokykloje, nors ir nerenkamos labdaros, egzistuoja klasių fondai. Surinkti pinigai naudojami mokinių reikmėms – ekskursijoms, šventėms ar pan. “Tėvai patys nusprendžia, ką būtų galima padaryti, ar jie nori klasėje ką nors perdažyti ar suremontuoti. Bendroms patalpoms remontuoti ar mokyklinėms reikmėms iš mokinių tėvų pinigų neprašome. Gyvename iš tų pinigų, kuriuos skiria valstybė. Mums nemaža tėvų parama – jų dovanoti dekoratyviniai augalai mokyklos kieme”, – sakė “Žemynos” vadovas. Jo teigimu, užuot prašius pinigų iš tėvų, geriau pasiieškoti rėmėjų. J.Grilauskas pripažino, jog praėjusiais metais pasirodžius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, kaip ir daugelis švietimo įstaigų, “Žemyna” tikisi, jog mokinių tėvai bus mokyklai paaukoję 2 proc. sumokėtų mokesčių.
Rinkliavų uždrausti neturi teisės
Miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis pabrėžė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos, taip pat ir Švietimo skyriaus, pozicija dėl mokyklose vykdomų rinkliavų aiški – jų neturėtų būti. “Mes – prieš tokias rinkliavas. Tai turėtų būti kraštutinė priemonė, kuria švietimo įstaigos pasinaudotų lėšoms pritraukti”, – pabrėžė E.Kuchalskis. Vyriausiasis specialistas pripažino, jog mokinio krepšelio ar Savivaldybės skiriamų lėšų mokykloms nepakanka, tačiau, anot jo, švietimo įstaigos pirmiausia turėtų ieškoti finansinių rėmėjų ar stengtis pritraukti lėšų per projektus, o ne rinktis lengviausią kelią – prašyti tėvų aukų. Be to, specialisto nuomone, mokyklų vadovams reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog dažnai vykdomos dvigubos rinkliavos – į mokyklos ir klasės fondus. Nors, anot E.Kuchalskio, Švietimo skyrius sulaukia rinkliavomis nepatenkintų tėvų skundų, tačiau uždrausti tokių “aukų” kol kas neįmanoma – tam nėra teisinės bazės, nes tokios labdaros – mokyklų vidaus reikalas. Vis dėlto, anot E.Kuchalskio, atsiradus galimybei tėvams į mokyklos sąskaitą pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, švietimo įstaigos turėtų pasvarstyti, ar sąžininga dar prašyti ir aukos grynaisiais pinigais.
Švietimo skyriaus atstovo nuomone, jei vis dėlto mokykla nebegali išsiversti nepaprašiusi tėvų finansinės paramos, – tai turėtų būti padaryta itin subtiliai ir tik geranoriškumo principu. E.Kuchalskis pabrėžė: klasių apdovanojimai už tėvų paaukotus pinigus netoleruotini, nes taip tik skatinamas lenktyniavimas. “Atpildas ir yra suremontuoti kabinetai, suolai ar nupirktos priemonės”, – nesuprato kai kurių švietimo įstaigų savotiško paskatinimo didžiausias sumas surinkusioms klasėms.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.467890, inga@sekunde.lt
