Su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) susigyventi galima kaip su hipertonija, astma, cukralige bei kitomis lėtinėmis ligomis. Taigi užsikrėtus ŽIV ir tinkamai vartojant vaistus galima sulaukti garbios senatvės. Tačiau esmė ta, kad apsikrėtusieji ŽIV vaistus vartoti turi labai reguliariai, komplikacijų jiems gali kilti dėl per mėnesį nesuvartotų vos trijų piliulių. Kadangi tarp užsikrėtusių paprastai – ne patys valingiausi žmonės, vaistus jie vartoja ne visada pagal gydytojų nurodymus, o tai gydymą daro ir sudėtingesnį, ir brangesnį. Šią problemą Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje ŽIV ir AIDS problemoms spręsti akcentavo Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Nuo užsikrėtusiųjų norima nusigręžti
“Didelio kraujospūdžio liga, kuria susergame nuolat persivalgydami, rūkydami, mažai judėdami, t.y. gyvendami netinkamai, yra tarsi garbinga, o ŽIV, kuriuo užsikrečiama taip pat neretai dėl netinkamo gyvenimo būdo, mūsų visuomenėje suprantama kaip pasmerktųjų liga ir nuo užsikrėtusiųjų norima nusigręžti. Kai bandoma ieškoti pinigų ŽIV plitimui sustabdyti, dažniausiai susilaukiama pasipriešinimo bei manipuliavimų. Dažnai pasigirsta klausimas: kam labiau reikia pinigų – kūdikių vakcinacijai ar vaistams nuo ŽIV? Paprastai po tokio klausimo pinigai paskiriami skiepams”, – tvirtino S.Čaplinskas.
AIDS centro direktorius akcentavo: dabar mirti nuo AIDS – tarsi blogas tonas. Kaip minėta, tinkamai vartojami vaistai neleidžia daugintis žmogaus imunodeficito virusui. Tačiau, anot AIDS centro vadovo, problema ta, kad nemažai užsikrėtusiųjų ŽIV nėra itin pareigingi, savo sveikata uoliai besirūpinantys žmonės. O jeigu pradėjusieji vartoti vaistus nuo ŽIV tai daro nereguliariai, savo nuožiūra, organizme pradeda vykti pokyčiai, jiems stabdyti reikia vis sudėtingesnių ir brangesnių vaistų kombinacijų. Kad ir kaip būtų brangu valstybei užsikrėtusiuosius gydyti, anot S.Čaplinsko, tai daryti būtina, nes pats gydymas tampa prevencija, neleidžia plisti ligai.
ŽIV prevencija ypač susirūpinusios turtingosios Vakarų Europos šalys, nes atsivėrus sienoms pas juos vis daugiau suplūsta pigių prostitučių iš Rytų Europos, gausėja prekybos žmonėmis atvejų, atvyksta dirbti itin daug nelegalų. Visi jie labai prisideda prie ŽIV plitimo Vakarų Europoje. Turtingųjų šalių žmonės ŽIV grėsmę vertina kaip antrą pagal dydį po juodojo maro.
Reikia dauginti iš keturių
Pastarųjų metų statistika tokia: 2003-iųjų pabaigos duomenimis, oficialiai Lietuvoje buvo registruoti 845 žmogaus imunodeficito virusu apsikrėtę žmonės – 762 vyrai ir 83 moterys. Iš šių vyrų 63 – homoseksualai. Tačiau medikų patirtis rodo, kad norint suprasti realią situaciją minimus skaičius reikia padauginti iš keturių.
Pirmas ŽIV atvejis mūsų šalyje užregistruotas 1988 metais. Iš žinomų šiuo virusu užsikrėtusių tautiečių jauniausiam buvo 15 metų, vyriausiam – 68-eri. ŽIV užsikrėtusiųjų lytiniu keliu amžiaus vidurkis 37 metai, užsikrėtusiųjų per intraveninius narkotikus – 29-eri metai. Daugiausia užsikrėtusiųjų ištirta anonimiškai, 17 užsikrėtusiųjų nustatyta iš asmenų, atėjusių duoti kraujo. Per 15 metų nuo ŽIV Lietuvoje mirė 60 žmonių, nuo AIDS – 28. Iš viso AIDS nustatytas 64 lietuviams.
Lietuvoje buvo užregistruoti 34 ŽIV užsikrėtę užsieniečiai.
Nereikia įsijausti į narkomanų problemas
Tarptautinėje konferencijoje kalbėjęs Švedijos Malmo ligoninės gydytojas, trisdešimt metų dirbantis su narkomanais, tarp kurių ir užsikrėtusieji ŽIV, T.Moestrudas prisiminė, kad iš pradžių pažinęs narkomanus atkreipė dėmesį, jog tai labai išradingi, įdomūs, gana plačių pažiūrų žmonės, mielai besidalijantis savo išgyvenimais. Tačiau ilgainiui gydytojas turėjo nusivilti: jie pradėjo vogti, meluoti. Tuomet gydytojas teigia supratęs, kad gydant narkomanus reikia pernelyg neįsijausti į jų problemas, labai nepasitikėti ir atsiriboti nuo jų. Anot T.Moestrudo, iš didžiulės savo patirties jis galįs pasakyti, kad narkomanai daugiausia – nebrandūs žmonės, kad ir kokio amžiaus jie būtų, maksimalistai, siekiantys greito pasitenkinimo.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, Lietuvoje registruota 11 000 narkomanų. Tačiau vėlgi tikrąją situaciją atspindėtų keletą kartų padauginti skaičiai. Narkomanai narkotikams vidutiniškai išleidžia po 130 litų per dieną. Pinigų jie gauna darydami įvairiausius nusikaltimus.
ŽIV platintojai – tolimųjų reisų vairuotojai
Tarptautinėje AIDS konferencijoje dėmesio sulaukė tarptautiniais reisais važinėjantys sunkvežimių vairuotojai. Pasaulio banko atstovė M.Kulis pateikė duomenis, surinktus Lenkijos pasieniuose anketuojant vairuotojus. Išsiaiškinta, kad daugiau nei pusė jų naudojasi prostitučių paslaugomis.
“Pabandykime suprasti vairuotojus: nesibaigiančios kilometrinės pasienių eilės, kuriose vairuotojai praleidžia kartais po kelias paras, nuovargis, neturėjimas ką veikti, nuobodulys, kurį išblaškyti siūlo sekso pramonės atstovės, neretai organizuotai atvežamos vairuotojams aptarnauti. Tokia situacija rodo ypatingą vairuotojų pažeidžiamumą.
Problema ir ta, kad pasieniai dažniausiai išsidėstę miškingose vietose. Šį faktą vairuotojai akcentuoja todėl, kad nėra galimybių nusipirkti prezervatyvų. Net 63 procentai apklaustųjų pabrėžė jų visai nenaudojantys. Apimti nuovargio, nevilties, pasieniuose iškankinti neturėjimo ką veikti vairuotojai prisipažįsta apie tai, kad gali nuo prostitutės užsikrėsti ŽIV net nebegalvojantys. Tai leidžia daryti išvadą, kad vairuotojai tampa ŽIV platintojais šia liga užsikrėtę nuo prostitučių, kurios visame pasaulyje yra bene didžiausias ŽIV užkrato nešiotojos.
Vilniuje – 20 prostitucijos agentūrų
AIDS centro duomenimis, vien Vilniuje veikia 20 prostitucijos verslu besiverčiančių agentūrų. Anonimiškai apklausus prostitutes išsiaiškinta, kad merginos pradėjo savo kūną pardavinėti būdamos 15 metų. Vidutiniškai jomstenka kasdien aptarnauti po 2-3 klientus. Dirbama apie 20 dienų per mėnesį.
Didžiulė problema ir ta, kad gana daug Lietuvos moterų nelegaliai prostitucija verčiasi Vakarų šalyje, jos negauna jokios medicininės priežiūros ir dėl to prisideda prie ŽIV platinimo. Su ta pačia problema susiduriama, kai į Lietuvą uždarbiauti atvyksta prostitutės iš NVS šalių.
Slovėnijos sveikatos instituto darbuotoja E.Leskovsek pabrėžė, jog jos šalyje vyko diskusija dėl prostitucijos legalizavimo. Šalininkai atkreipė dėmesį į tai, kad legalizavus prostituciją būtų užkirstas kelias prekybai moterimis. Nes prekyba moterimis – viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos blogėjimo priežasčių.
Anot E.Leskovsek, statistika skelbia, kad Vakarų šalyse kasmet parduodama per 70 tūkstančių moterų iš Rytų Europos. Parduotos moterys ne tik negauna medicininės priežiūros, tačiau joms visai neprieinama bet kokia informacija apie infekcinių ligų plitimą, apsisaugojimą nuo jų ir kt. Taip pat jos neturi jokių galimybių pasitikrinti, ar neserga ŽIV.
“Iš sekso vergijos ištrūkusios merginos paskui prisipažįsta, kad į šias pinkles neretai būna įtraukiamos itin patrauklių jaunuolių, kuriuos būna įsimylėjusios dešimtys merginų. Dažniausiai šie jaunuoliai po kelių draugystės savaičių merginas parduoda užsieniečiams, prieš tai pakvietę aplankyti užsienyje gyvenančias tariamas jų močiutes”, – sakė E.Leskovsek.
Homoseksualai – nuo 16 metų
Lietuvoje suskaičiuojama iki 44 tūkstančių homoseksualų vyrų. Anonimiškai jie yra prisipažinę, jog homoseksualius santykius pradėjo būdami maždaug šešiolikos metų, jų pirmieji partneriai buvę keleriais metais vyresni. Paprastai pirmasis homoseksualų lytinis ryšys būna su vyriškiu. 90 procentų šiuos ryšius pasirenka savanoriškai. Didžioji dauguma jų praktikuoja oralinį seksą su atsitiktiniais partneriais, prezervatyvų daugelis nenaudoja, nes, pasak jų, tai mažina malonumą.
Darbo su homoseksualais patirtimi pasidalijęs Danijos nevyriausybinės organizacijos “Stop AIDS” darbuotojas J.Haffas pabrėžė, jog daugelis homoseksualų renkasi partnerį remdamiesi nuojauta, spėjimais apie jį, bet ne žiniomis. Tai viena iš priežasčių, kodėl užsikrečiama ŽIV.
Bandydami homoseksualams įrodyti atsitiktinių lytinių santykių žalą, daugelis neteisingai daro apskritai smerkdami homoseksualius ryšius. Anot J.Haffo, taip teigdami nutrauksime bet kokį ryšį su žmogumi, kuriam norime įrodyti homoseksualių santykių žalą. Prieš tai sakydami turime įsisąmoninti, kad homoseksualams šie santykiai teikia malonumą, todėl jie niekada nesutiks, jog tai yra blogai. Todėl derėtų daugiau įrodinėti galimas šių santykių pasekmes ir įteigti žmogui, kad jis turi pasirinkimą.
Kalėjimai – palanki dirva ŽIV
Plisti ŽIV labai palanki dirba ir įkalinimo įstaigos, mažose patalpose būna gana daug žmonių. Lietuvoje iš viso yra 15 įkalinimo įstaigų, jose yra 9840 įkalinimo vietų. Pirmas ŽIV infekuotas žmogus Lietuvos kalėjime nustatytas 1992 metais. Nuo to laiko infekuotojų skaičius didėjo, ypač grėsmingas jis tapo dėl ŽIV protrūkio, prieš dvejus metus nustatyto Alytaus kalėjime.
Visuomenė labiausiai baiminasi iš kalėjimo išėjusių užsikrėtusių žmonių, nes daugelis neturėdami socialinių garantijų, gyvenamosios vietos, darbo, galimybės gauti medicininę pagalbą, tampa tarsi greito veikimo bombomis – užkrato platintojais.
Daiva Baronienė
tel. 45 46 47, daiva@sekunde.lt
