Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leistų veikti mažiems vaikų darželiams namuose. Siūloma, kad vadinamieji dienos auklėtojai galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, o pusę jų priežiūros išlaidų kompensuotų Savivaldybė.
Nors Panevėžyje tokio vaikų darželių trūkumo kaip didžiuosiuose miestuose nėra, tačiau tai galėtų būti puiki alternatyva mažiesiems ir jų tėvams, laukiantiems vietos norimame darželyje. O jaunoms mamoms – turėti savo verslą auginant vaikus. Tiesa, kaip tokiuose mini darželiuose bus užtikrinamos higienos normos, organizuojamas vaikų maitinimas ir kas prisiims atsakomybę už vaikų ugdymą bei saugumą, lieka neaišku. Kaip ir tai, iš kur tektų Savivaldybei rasti tokiai vaikų priežiūros naujovei reikalingų lėšų.
Daugelis tėvų pripažįsta, kad rasti gerą auklę tolygu laimėti loterijoje. Panevėžyje auklių atlyginimas svyruoja nuo trijų iki keturių eurų už valandą. Kaip pasakojo panevėžietė Marija Banevičienė, prieš kurį laiką ji ieškojo auklės savo metukų dukrytei, nes nusprendė anksčiau grįžti į darbą. Apie tai, kad ieško atsakingo žmogaus, galinčio prižiūrėti jos mažylę, paskelbė socialiniame tinkle. Atsiliepė kelios moterys – didžioji dalis jų augina savo vaikus ir galėtų namuose priimti dar vieną vaiką. Deja, kai kurios auklės, kaip prisipažino mama, jai pasitikėjimo nekėlė. Be to, kadangi ji gyvena priemiestyje, kiekvieną rytą vežioti dukrytę į auklės namus mieste buvo labai nepatogu. Po ilgų paieškų jauna mama toje pačioje gyvenvietėje rado pagyvenusią moterį, kuri sutiko prižiūrėti vaiką.
„Bet ir močiutė užsiprašė už valandą trijų eurų atlygio. Pradėjau dirbti, bet vyrui pasikeitė pamaina, prižiūrėti mergaitę reiktų vos ne visą dieną, tad paskaičiavau, kad man net neverta dirbti – visas atlyginimas išeis už auklės paslaugas. O vesti į darželį dukrytė dar per maža. Tad teko atsisakyti darbo. Manau, kad jeigu atsirastų tokios dienos auklės ir Savivaldybė apmokėtų dalį kainos, tai būtų didelė paspirtis tėvams“, – pasakojo Marija.
Daug neatsakytų klausimų
Lietuvos veiklių mamų klubo Panevėžio skyriaus koordinatorė Rasa Dulkienė įsitikinusi, kad pati idėja steigti mini darželius – labai gera, tačiau ar šis projektas nepaskęs biurokratinėse pinklėse – kitas klausimas. Dviejų pametinukų mama atvira – vargu ar ji imtųsi tokio verslo, nes lieka daug neatsakytų klausimų – kaip būtų įgyvendinami higienos reikalavimai, kokius reikalavimus turėtų atitikti būstas, kuriame galima būtų steigti tokį mini darželį, kas įvertintų, ar jame ruošiamas maistas atitinka reikiamą konkretaus amžiaus vaikų energinę ir maistinę vertę. Pagaliau kaip būtų mokama už paslaugas.
„Tai didelė atsakomybė, nes suprantu, kad turėtų būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitose ikimokyklinėse įstaigose. Yra daug abejonių, ar biurokratinis mechanizmas neužgoš šios idėjos“, – atvira R. Dulkienė.
Ji labai gerai apsvarstytų, ar leisti savo vaikus į tokį darželį. Pasak mamos, svarbu, kad vaikus prižiūrintis žmogus būtų patikimas ir atsakingas. Jai pačiai taip pat teko savo atžaloms ieškotis auklės. Deja, paieškos buvo nesėkmingos – nepavyko rasti tokios auklės, kuri galėtų prisiderinti prie jos darbo grafiko. Kadangi jos darbas pamaininis, auklės paslaugų reikėjo skirtingu laiku.
„Mano reikalavimai buvo elementarūs – kad vaikas būtų saugus, sotus, su juo būtų užsiimama, žaidžiama. Mano patirtis tokia, kad auklės reikalaudavo atvežti vaikus į namus ir pasiimti laiku, negalėjau užtrukti ilgiau nė minutės. Taip ir neradau tokios, kuri galėtų dirbti man reikalingu grafiku, nes mano darbas nebuvo nuo aštuonių iki penkių. Tiesiog nepasisekė, o gal per mažai padirbėjau ieškodama patikimo žmogaus. Tad teko prasitęsti motinystės atostogas“, – pasakojo Lietuvos veiklių mamų klubo Panevėžio skyriaus koordinatorė.
Alternatyva „alergiukams“
R. Dulkienė tokius mini darželius mato kaip puikią alternatyvą alergiškus vaikus auginantiems tėvams. Skirtingai nei kituose miestuose, Panevėžys neturi darželio, kuriame būtų ugdomi tokie vaikai. Tad dažnai kyla problemų, kaip alergiškiems vaikams Savivaldybės darželiuose pritaikyti maitinimą. O tokių vaikų kasmet tik daugėja. Ji pati augina alergišką dukrytę, tad teko įdėti daug pastangų, kol darželyje mažylei buvo pakoreguotas meniu.
„Ypač sudėtingas laikotarpis buvo, kai vienam buvo dveji, kitam – treji. Auginu alergišką vaiką, kuriam reikalingas atskiras meniu, o tokio specifinio darželio neturime. Teko paaukoti karjerą dėl vaikų. Manau, kad jeigu būtų alternatyva, kur galėtų būti prižiūrimi tokie vaikai, daliai tėvų tai būtų didelis palengvinimas“, – įsitikinusi R. Dulkienė.
Galimybės ribotos
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis teigė, kad tai dar yra naujovė, tad kol kas nėra aišku, nei kiek Savivaldybė galėtų prisidėti prie tokių dienos auklių paslaugų apmokėjimo, nei kokia tvarka tai vyktų. Išlaikyti vieną vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Savivaldybei kainuoja nuo 2600 iki 5700 eurų per metus, priklausomai nuo įstaigos ir joje dirbančių specialistų kiekio. Daugiausia atsieina išlaikyti specialiųjų poreikių turinčius mažuosius panevėžiečius. Valstybės lėšomis, pagal mokinio krepšelio metodiką, yra finansuojamos 4 ugdymo valandos per dieną, arba 20 valandų per savaitę. Likusią dalį dengia Savivaldybė iš savo lėšų. Panevėžyje veikiančios privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat gauna mokinio krepšelį.
„Didieji miestai kompensuoja po šimtą eurų į privačius darželius savo atžalas leidžiantiems tėvams, bet Panevėžyje darželių trūkumo nėra. Gal ne visi patenka į norimus darželius, bet bendrai mieste dėl laisvų vietų nėra problemų. Tad nežinia, kaip būtų šiuo atveju. Suprantu, kad turi būti pasirinkimo laisvė tėvams, bet tenka pripažinti, kad Savivaldybės galimybės labai ribotos“, – sakė E. Kuchalskis.
Jeigu įstatymo pataisoms būtų pritarta, siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 metų. Dienos auklėtojais būtų galima tapti išsiėmus verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Esminis verslo liudijimo ir individualios veiklos pagal pažymą skirtumas yra tas, kad turintieji verslo liudijimą mokesčius sumoka iš anksto, prieš įsigydami verslo liudijimą, o dirbantieji pagal pažymą – metams pasibaigus nuo gautų pajamų. Net neabejojama, kad tai padėtų legalizuoti ir iš šios veiklos besiverčiančių asmenų pajamas. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Panevėžio mieste ir rajone auklės paslaugoms 2017 metais verslo liudijimus buvo išsiėmę 16 gyventojų, o veiklą pagal individualios veiklos pažymą vykdė 3 asmenys. 2018 metais iki kovo 28 dienos verslo liudijimus turėjo 7 gyventojai, o pagal pažymą darbuojasi 2 asmenys.
