Įmonėms, turinčioms darbuotojų, kurie uždirba mažiau nei minimalią algą, netrukus teks mokėti daugiau mokesčių. Nuo ateinančių metų darbdaviai „Sodros“ įmokas privalės mokėti nuo minimalios algos net jei žmogus dirba ne visu etatu.
Toks Seimo sprendimas sukėlė sumaištį. Verslininkai nuogąstauja, kad bus priversti dalį tokių darbuotojų atleisti. Neatmetama tikimybė, kad dar daugiau paslaugų tiesiog pasitrauks į šešėlį.
Tiesa, numatytos kelios išimtys: jeigu žmogus dirba keliose darbovietėse, yra pensininkas, neįgalus ar jaunesnis nei 24 metų.
Skaičiuojama, kad ne visą darbo dieną šalyje dirba 14 procentų visų dirbančių žmonių – apie 190 tūkst., o atmetus išimtis – apie 150 tūkst. žmonių. Tokie darbuotojai lėčiau kaupia stažą senatvės pensijai, ligos pašalpai ar nedarbo išmokai.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tvirtina, kad naujos nuostatos ypač nepalankios smulkiajam verslui. Anot jos, žmonių, kurie nepatenka į išlygų kategoriją, yra labai daug. Ir ne tik versle.
Daugiabučių bendrijų pirmininkai, buhalteriai taip pat dažniausiai dirba ne visą darbo dieną ar vos kelias valandas per savaitę. Taip pat palies ir asociacijų, organizacijų darbuotojus, kurie dėl veiklos pobūdžio nedirba visos darbo dienos.
„Reikės mokėti mokesčius nuo neišdirbto laiko arba nuo neatlikto darbo. Manome, kad tai nėra teisinga“, – pabrėžė Z. Sorokienė.
Pasak jos, smulkusis verslas tiesiog neturės galimybės mokėti socialinius mokesčius nuo minimalios algos, nes daugelis sunkiai verčiasi. Tad verslininkai bus priversti atleisti darbuotojus.
„Be abejo, prasidės atleidimai. Niekas negalime garantuoti, kad tai nepaskatins ir šešėlio“, – „Sekundei“ tvirtino Z. Sorokienė.
Asociacijos vadovės teigimu, jei darbdavys negali mokėti tokių mokesčių už darbuotoją, bet paslauga reikalinga, jie gali tarpusavyje susitarti ir sumokėti už paslaugą tiesiogiai nemokant jokių mokesčių. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, individualiosios įmonės savininkas, dirbantis pagal individualiosios veiklos pažymą asmuo buhalterinę apskaitą gali tvarkytis ir pats, tad spėjama, kad gali mokėti buhalteriui vokelyje ir nesukti galvos.
Z. Sorokienės manymu, teisingiau būtų fiksuoti uždirbtas pajamas ir nuo jų mokėti mokesčius.
„Smulkiajam verslui tai bus papildomos išlaidos, kurias reikės uždirbti, tai ypač palies regionus, kur yra nemažai žmonių, dirbančių ne visą darbo dieną“, – ji įsitikinusi, kad verslui tai bus šokas.
Asociacijos pirmininkė priminė, kad yra ir tokių darbuotojų, kurie neturi galimybės dirbti visą darbo dieną – neleidžia sveikata ar kitos aplinkybės. Be to, ne visur verslas išgali žmones įdarbinti visai darbo dienai, tačiau paslaugos labai reikalingos. Tai pasakytina apie buhalterius, valytojus ir kt.
Z. Sorokienės nuomone, protingiau būtų buvę suteikti darbuotojui galimybę pačiam nuspręsti. Kitaip tariant, darbdavys sumokėtų mokesčius nuo jo uždirbtos algos, o likusią dalį, jei norėtų, galėtų susimokėti pats darbuotojas,.
Gresia atleidimai
„Panevėžio gatvių“ vadovas Gintaras Petrauskas sako, kad ne visą etatą įmonėje dirba gal tik pora žmonių.
„Įdomiai atrodo. Dirba ne visą etatą, o mokėti reikės už visą“, – stebisi naujomis pataisomis jis.
Taip pat įžvelgia ir pavojų. Pasak G. Petrausko, jei žmogus dirba pusę etato, o darbdavys svarsto, atleisti jį ir samdyti tokias paslaugas teikiančią įmonę, ar palikti savą darbuotoją, tokia nuostata apsisprendimą tik pagreitins.
„Tai gali pagreitinti sprendimą iš viso atleisti tą žmogų. Kam dar mokėti mokesčius – gal atleidžiu iš darbo, jo funkcijas už atitinkamą mokestį atlieka samdoma firma. Bijau, kad žmogus gali iš viso prarasti darbą“, – svarstė G. Petrauskas.
Įmonės vadovui neramu ir dėl nuo Naujųjų metų didėsiančio minimalaus atlyginimo. Pasak direktoriaus, įsisuks visa grandinė, nes žemiausios kategorijos darbuotojo atlyginimas susilygins su aukštesnės kategorijos. Tad teks daugiau mokėti ne tik uždirbančiajam minimalią algą, bet ir visiems kitiems, kurių alga buvo artima minimaliai.
Valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Vidaila“ direktorius Vėjas Ignatavičius sako, kad įmonėje dirba apie 60 žmonių ir daug jų įdarbinta ne visu etatu. Jis neslepia, kad atleidimų bus, nes kitaip greičiausiai neišsivers.
„Aišku, tai labai blogai, nesąmoningas sprendimas, bet ką padarysi. Prisitaikysime, o kentės eiliniai gyventojai“, – V. Ignatavičius mano, kad šalies verslas greičiausiai prisitaikys ne darbuotojams palankiu būdu.
Pasak įmonės vadovo, bendrovės veikla specifinė.
„Mes prižiūrime „Maximos“ tinklo parduotuves. Visos jos atidaromos vienu metu ir jas paruošti reikia vienu metu – nuo 6 iki 8 ryto“, – sakė V. Ignatavičius.
Pasak jo, dirbdami pagal slankųjį grafiką, darbuotojai kitur jau nebegali dirbti, nes būtų sunku suderinti, o ir dėl per didelio darbo laiko būtų pažeidžiami įstatymai – dirbti reikėtų praktiškai be laisvadienių. Be to, yra daug žmonių, kurie negali dirbti visą darbo dieną. Pavyzdžiui, vaikus auginančios mamos.
Bus problemų
Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų („Būsto rūmų“) vadovas Juozas Antanaitis sako, kad bendrijos niekuo neišsiskiria nuo kitų įmonių, organizacijų.
„Kad ir kaip būtų gaila, taikomos taisyklės visiems vienodos. Nežinau, ar išliks daug bendrijų po to, kai mes praktiškai tai pradėsime įgyvendinti, nes 90 – gal ir daugiau – procentų Lietuvos bendrijų pirmininkų dirba ne visą darbo dieną. Vadinasi, mažoms, nedidelėms bendrijoms, kurios pačios save administruoja, vykdo pastato techninę priežiūrą ir eksploataciją, smarkiai išaugs išlaikymo išlaidos“, – „Sekundei“ teigė J. Antanaitis.
Tiesa, jokios statistikos, kokiu etatu dirba pirmininkai, nėra. Visgi, pasak prezidento, žinant visos šalies padėtį, spėjama, jog didžiųjų bendrijų, kurios valdo 20–30 daugiabučių ir pirmininkas dirba jau visą dieną, yra labai nedaug. Pačių bendrijų šalyje – apie 5 000.
Pasak J. Antanaičio, jei pirmininkaujantis bendrijoje žmogus turi kitą darbą, kuriame dirba visu etatu, bėdų nekils. Jei kur nors dar dirba ne visu etatu, tuomet reikės su kita darboviete tartis, kaip bus mokami mokesčiai.
„Bet jei žmogus neturi galimybės dirbti ne visą dieną, kas tada? Paguoda maža. Aišku, išlyga yra, jei tu pensininkas. Šiuo metu yra daug žmonių, kurie baigė kokius nors kursus, atėjo į pirmininkus, atnešė naujovių, teisinį supratimą, o mes vėl grąžiname į pensinį lygį. Nuo to kenčia kokybė“, – J. Antanaitis baiminasi, kad bendrijų pirmininkais vėl gali dirbti daug pensinio amžiaus žmonių.
Anot jo, kai įsigalioja kažkokie draudimai, paprastai randama būdų kaip juos apeiti. Pavyzdžiui, bendrijos gali paskirti fiktyvų pirmininką pensininką, o realusis dirbtų nelegaliai. Tad geriau viską daryti sąžiningai.
J. Antanaičio teigimu, „Būsto rūmai“ rengiasi kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų padaryta išimčių dėl būsto. Jo manymu, gali atsirasti ir daugiau išimčių, nes naujoji tvarka aktuali ir vartotojų teisių gynimo organizacijoms, viešųjų paslaugų asociacijoms, pavyzdžiui, neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir pan.
„Užuot skatinę bendradarbiavimą tarp Vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų, per finansinius mechanizmus tas nuostatas naikiname“, – pabrėžė pašnekovas.
