Tualetinis popierius darželyje – irgi deficitas

Nuo guašo, teptukų, piešimo sąsiuvinių iki drėgnųjų servetėlių ir netgi tualetinio popieriaus – tokių reikalingų pirkinių sąrašus Panevėžyje gauna atžalas į darželį atvedę tėveliai, nors įstaigos reikmėms sumoka po 43 centus už kiekvieną jos darbo dieną.

Aukštaitijos sostinėje veikiantiems 29-iems Savivaldybei pavaldiems vaikų darželiams išlaikyti per metus iš tėvelių surenkama suma siekia 424 tūkst. eurų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas kuruojantys švietimo specialistai tvirtina, jog tai tėra lašas jūroje.

Rugsėjo 1-ąją sūnų į „Vaikystės“ lopšelį-darželį pradėjusi leisti panevėžietė jau pačią pirmą dieną liko nustebinta išgirdusi, kad švietimo įstaiga neišgali nupirkti net pačių elementariausių higienos priemonių.

„Dar su sūneliu sukiojomės rūbinėje, kai atėjo šeimininkutė, susirūpinusi, iš kur gauti tualetinio popieriaus, nes kitą vaikutį prispyrė gamtiniai reikalai. Man tikrai buvo šokas, kad net tokio dalyko darželyje nėra“, – „Sekundei“ pasakojo mama.

Per pastarąjį mėnesį ji ikimokyklinei įstaigai sunešė visas mažylio higienai reikalingas priemones: pakuotę tualetinio popieriaus, muilo, sausų ir drėgnųjų servetėlių. Kol kas nieko daugiau darželis iš tėvelių neužsiprašė, kas šiems būtų pasirodę jau visiškai natūralu.

„Patys rugsėjo vidury per susirinkimą paklausėme, ką turėtume dar atnešti, nes girdime, kaip visas miestas dūzgia, kokius sąrašus tėveliams pateikė kiti darželiai. Kol kas mums pasakyta, kad nieko daugiau nereikia“, – pasakojo panevėžietė.

Anot jos, tėveliai bendru sutarimu nusprendė susimesti po 5 Eur per metus būsimoms vaikučių šventėms darželyje.

„Purienos“ darželinukų tėveliai pasakoja per daug metų jau įpratę rugsėjį susidėti pinigų ir patikėti auklėtojai nupirkti, ko vaikams prireiks per ateinančius mokslo metus. Dukrą į šį darželį leidžianti mama pasakojo šįmet sumokėjusi 20 Eur. Už juos pati įstaiga nupirks ir higienos, ir ugdymo priemonių.

„Auklėtoja per susirinkimą išvardijo, kokių priemonių reikės, o mes, tėveliai, patys paskaičiavom, kiek visa tai kainuos, ir surinkom pinigus. Prie tokių rinkliavų esame taip įpratę, kad net neįsivaizduojame, jog gali būti kitaip. Jei Savivaldybė nesugeba nupirkti darželiams tualetinio popieriaus, nepaliksime gi vaikų be jo“, – sako mama.

Neišsiverstų be paramos

Ikimokyklinės įstaigos tvirtina tėveliams papildomų rinkliavų nerengiančios, tačiau esą šie geranoriškai prisideda patys.

„Su esamu finansavimu verčiamės labai minimaliai – nuperkame knygutę ir šviečiame lapus. Jei kurie tėveliai nori, kad jų vaikai dirbtų ne su lapais, o turėtų knygelę, patys ją nuperka. Ir pieštukų ant stalo padedame tik vieną dėžutę. Jei tėveliai ką atneša, tik geranoriškai“, – „Sekundei“ teigė „Vaikystės“ lopšelio-darželio direktorė Valerija Dorošenkienė.

„Žilvino“ lopšelio-darželio direktorė Zina Pauliukonienė pripažino, kad tėvelių prašoma nupirkti individualiai vaikams reikalingų ugdymo priemonių.

„Tualetiniu popieriumi dar patys gebame pasirūpinti. Prašome žirklių, piešimo reikmenų ir panašių dalykų. Tėveliai žino, kad perka tik savo vaikui, auklėtojos net darželinukų vardus ant ugdymo priemonių užrašo“, – tvirtino Z. Pauliukonienė.

Anot jos, iš tėvelių sumokamos privalomos, Savivaldybės Tarybos patvirtintos rinkliavos supirkti vaikams visas reikalingas ugdymo priemones būtų nerealu. Didžioji dalis šių lėšų, pasak direktorės, išleidžiama įstaigos komunalinėms ir ryšio paslaugoms apmokėti.

Iš tėvelių – beveik pusė milijono

Panevėžio darželiuose renkami dviejų tipų mokesčiai: už vaikų maitinimą ir vadinamasis įstaigos reikmių mokestis, kai už surinktas lėšas ikimokyklinės įstaigos perka raštinės bei higienos normų reikalavimams išpildyti reikalingas priemones.

Pastarasis mokestis įvestas dar 2012 m. ir siekia 0,43 euro už kiekvieną darželio darbo dieną, nepriklausomai nuo to, ar vaikas buvo darželyje.

Praėjusiais metais iš 4374 Panevėžio darželinukų tėvelių per šį mokestį ikimokyklinių įstaigų reikmėms surinkta iš viso 424 tūkst. eurų.

Pusę iš tėvelių surinktų pinigų vaikų darželiai išleidžia komunalinėms paslaugoms apmokėti – už elektrą, vandenį, dujas, netgi nuotekas. Iš jų taip pat perkama tai, kas reikalinga įstaigai, pavyzdžiui, elektros prekės, dezinfekavimo, skalbimo priemonės, inventorius patalpoms valyti, indai, stalo įrankiai, dar santechnikos, remonto, pirmosios pagalbos priemonės, spaudiniai, nesusiję su ugdymo procesu – blankai, kasos knygos. Nors numatyta, kad už lėšas, surinktas iš tėveliams nustatyto mokesčio, perkamos ir ugdymo priemonės, joms tenka vos iki 5 proc.

Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Zitos Satkauskienės teigimu, iš tėvelių surenkamos lėšos tėra mažytė dalis – jos tesiekia vos 3 proc. visos ikimokyklinėms įstaigoms išlaikyti reikalingos sumos.

„Savivaldybė iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauna tik trečdalį lėšų, tai yra apmokėti pedagogams 20-iai valandų per savaitę. Kiti du trečdaliai gula ant Savivaldybės pečių. Tie pečiai yra labai jau pasvirę. Miestas turi sumokėti už likusias 34 val. per savaitę vien pedagogų atlyginimams, dar iš biudžeto reikia skirti lėšų darželių aplinkai, tad tėvų mokestis sudaro visos vaiko išlaikymo įstaigoje sumos minimalią dalį“, – tvirtino specialistė.

Sostinė rinkliavas uždraudė

Švietimo ir jaunimo reikalų skyriui ne naujiena, kad ikimokyklinės įstaigos tėveliams dar ir pateikia sąrašus reikalingų įsigyti prekių. Tačiau, anot specialistės, individualiai vaikui reikalingomis ne tik ugdymo, bet ir higienos priemonėmis, kaip kad tualetiniu popieriumi ar servetėlėmis, tėvai patys ir privalo pasirūpinti.

Tokią rinkliavą iš tėvų draudžiama paskelbusi Vilniaus savivaldybė šįmet darželiams iš biudžeto papildomai atseikėjo per 4 mln. eurų. Sostinės valdžia pareiškė, jog tiek turi užtekti, kad ikimokyklinės įstaigos užtikrintų visas darželinukams reikalingas priemones.

Z. Satkauskienės nuomone, tokia praktika sostinėje nereiškia, kad Vilniuje vesti vaiką į darželį tėveliams atsieis pigiau nei Panevėžyje.

„Vilniaus savivaldybės ikimokyklinės įstaigos renka gerokai didesnį mokestį nepedagoginių darbuotojų atlyginimams, bet nebuvo nustatyto mokesčio įstaigos reikmėms, kaip kad Panevėžyje. Dėl to pasidarė taip, kad įstaigos liko neprižiūrėtos, joms reikia didelių investicijų“, – aiškino specialistė.