Naujųjų pradžia ne visuomet buvo renginys, kupinas šventinių tostų, fejerverkų ir daugybės kitų smagių veiklų.
Nors milijonai žmonių kasmet švenčia Naujuosius, tikriausiai daug ko nežino apie jų istoriją. Kada įvyko pirmoji tokia šventė, o kaip atsirado įprotis duoti Naujųjų pažadus? O iš kur atkeliavo tradicija vidurnaktį bučiuoti mylimą žmogų?
Jei norite giliau pažvelgti į šios šventės istoriją – štai keli Naujųjų Metų faktai.
Kaip Naujieji tapo švente?
Naujieji turi ilgą ir labai seną istoriją. Tiesą sakant, manoma, kad anksčiausia užregistruota šventė, skirta pagerbti prasidedančius naujus metus, datuojama maždaug prieš 4000 metų – 2000 m. pr. Kr. – dar senovės Babilono laikais.
Babiloniečiai Naujuosius švęsdavo per pirmąją jaunatį po pavasario lygiadienio (dažniausiai apie kovo pabaigą).
Net vienuolika dienų trukdavusi didžiulė religinė šventė Akita (žodis, kilęs iš šumerų kalbos, reiškiantis „miežius“, kurie buvo pjaunami pavasarį).
Ja buvo minima ir mitinė dangaus dievo Marduko pergalė prieš jūros deivę Tiamat, taip pat buvo karūnuojamas naujas karalius arba leidžiama senajam pratęsti valdymą.
Bet kuriuo atveju šis vienuolika dienų šurmuliavęs festivalis tikriausiai būtų nušluostęs nosį dabartiniams Naujųjų Metų vakarėliams.
Datos pokyčiai
Naujųjų Metų diena ne visada buvo švenčiama sausį.
Įvairios civilizacijos Naujuosius paprastai pasitikdavo per reikšmingą astronominį ar žemės ūkio įvykį.
Pavyzdžiui, romėnai švęsdavo kovo mėnesį, po mėnulio ciklo. Taip buvo iki 46 m. pr. Kr., kai imperatorius Julijus Cezaris įvedė Julijaus kalendorių.
Pagerbdamas mėnesio bendravardį Janą – romėnų pradžios dievą, kurio du veidai leido jam vienu metu pažvelgti ir į praeitį, ir į ateitį – Cezaris sausio 1-ąją paskelbė pirmąja metų diena.
Šią naujai datuojamą šventę romėnai švęsdavo ne tik aukodami Janui aukas, bet ir keisdamiesi dovanomis, dalyvaudami vakarėliuose ir puošdami namus laurų šakelėmis.
Tačiau ši laiko skaičiavimo sistema turi trūkumą – norint pagal ją apskaičiuoti laiką teisingai, metai iš tikrųjų turėtų turėti 365,25 dienos.
Išties metai turi maždaug 365,2422–365,2424 dienos, tad pagal Julijaus kalendorių kas 128 metus susidaro viena diena per daug ir kalendorius atsilieka nuo realių metų laikų.
Dėl šio netikslumo popiežius Grigalius patvirtino kalendoriaus reformą ir nuo 1582 m. vasario 24 d. įvedė patikslintą Grigaliaus kalendorių.
Įdomu tai, kad Grigaliaus kalendorius nebuvo iš karto priimtas visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir jos kolonijos jį įsivedė tik 1752 metais, o kai kurios šalys, tokios kaip Graikija, laukė iki XX amžiaus.
Lietuva atsiliko nedaug – pokyčiai įvyko 1584 m. sausio 1-ąją.
Naujųjų tradicijos
Kaip Naujieji švenčiami visame pasaulyje?
Per tūkstančius metų Naujųjų šventimo tradicijos pasaulyje vystėsi labai skirtingai. Skirtingose kultūrose ši šventė turi unikalių elementų, atspindinčių vietos papročius ir tikėjimus.
Šiandien ši šventė sutinkama įvairiaisiais būdais, o tradicijos visose šalyse gana skirtingos: nuo ikrų su šampanu ir maisto, kuris, kaip manoma, dovanoja sėkmę, iki pažadų ateinantiems metams. Beje, tokia praktika, manoma, atsirado dar iš senovės babiloniečių!
Europa
Europoje Naujieji Metai tradiciškai minimi su džiaugsmu, vaišėmis ir dovanomis.
Pavyzdžiui, Anglijoje viduramžiais buvo populiaru dovanoti obuolius ir riešutus, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą.
Vokietijoje buvo tikima, kad garsūs varpai ar fejerverkai Naujųjų naktį išbaido piktąsias dvasias.
O kita sena tradicija vidurnaktį pabučiuoti mylimąjį, manoma, perduota iš anglų ir vokiečių folkloro, teigiančio, kad pirmasis žmogus, kurį sutiksite per Naujuosius, nulems visų metų likimą.
Ilgainiui tradicija išsiplėtė – dabar Naujuosius sutinkame ir bučiniu pasveikiname tuos, su kuriais norime pasidalyti sėkme.
Beje, bučinio tradiciją sustiprino ir Holivudas – daugelis klasikinių kino filmų scenų vaizduoja vidurnaktį įvykstantį simbolinį bučinį, kuris tapo kultūrine šventės dalimi.
Danai vidurnaktį šoka nuo kėdžių, kad tiesiogine prasme „įšoktų“ į sėkmės pripildytus naujus metus.
O ispanai senųjų išlydėjimo šventę pradeda tradicine šeimos vakariene. Laikrodžiui mušant dvylika, privalu suvalgyti dvylika vynuogių per dvylika sekundžių.
Tikima, kad šis ritualas pritraukia sėkmę.
Ispanijos tradicijos šaknys slypi XIX amžiuje, kai vietiniai vynuogių augintojai populiarino šią praktiką norėdami paskatinti pardavimą po gausaus derliaus.
Po dvyliktos valandos prasideda dar didesnės linksmybės: einama pas draugus, kaimynus su sangrijos taure bei vaišių lėkšte.
Šventė tęsiasi iki paryčių: ispanai, vakarą pradėję vienoje vietoje, rytą neretai atsiduria kitame miesto gale.
Pietų Amerika
Kolumbijoje žmonės sutikdami Naujuosius dėvi visiškai naujus, būtinai geltonus apatinius.
Taip pat laksto po namus (ar kvartalą) su lagaminu, kad ateinantys metai būtų kupini kelionių.
Brazilijoje populiaru šokinėti per septynias bangas, taip pagerbiant jūrų deivę Iemanją ir pritraukiant sėkmę.
Azija
Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija ir Japonija, Naujųjų Metų tradicijos yra glaudžiai susijusios su religija ir šeimos ryšiais.
Kinų Naujieji metai, dar vadinami Pavasario festivaliu, vyksta pagal Mėnulio kalendorių ir gali trukti iki 15 dienų.
Pagrindinė šios šventės spalva yra raudona, ji simbolizuoja laimę ir apsaugą nuo blogio.
Afrika
Afrikoje Naujųjų Metų šventimo tradicijos dažnai susijusios su derliaus nuėmimu ir gamta.
Pietų Afrikoje ši diena dažnai švenčiama lauke su muzikos, šokių ir bendruomenės vaišių renginiais.
Nigerijoje Naujuosius lydi ypatingi padėkos dievams ritualai.
Naujųjų Metų pažadų kilmė
Tradicija duoti naujamečius pažadus, siekiant tobulėti ar keisti įpročius, yra itin sena.
Manoma, kad ji atsirado dar Babilone, kai žmonės pasižadėdavo dievams grąžinti skolas ir atiduoti pasiskolintus daiktus.
Ši praktika per amžius keitėsi, tačiau išliko aktuali – daugelis žmonių iki šiol pradeda metus su pažadais.
Naujoji dabartis
XX amžiuje, sparčiai vystantis komunikacijos technologijoms, Naujųjų Metų šventė tapo pasaulinio masto reiškiniu.
Televizija ir internetas leido žmonėms stebėti, kaip kitos šalys pasitinka Naujuosius, o tai paskatino įvairių tradicijų sklaidą.
Šiandien Naujieji dažniausiai asocijuojasi su fejerverkais, šventiniais vakarėliais ir tostais.
Pasaulio miestai rengia įspūdingus renginius – nuo Taimso aikštės Niujorke iki Sidnėjaus įlankos Australijoje.
Daugelyje šalių tradiciškai laukiama naujamečio laikrodžio dūžių, simbolizuojančių perėjimą į kitus metus.
Naujųjų Metų šventė, nepaisant įvairių tradicijų ir istorinių pokyčių, išlieka universali.
Tai laikas, kai žmonės žvelgia į ateitį su viltimi, kuria naujus tikslus ir dalijasi džiaugsmu su artimaisiais.
Šventės istorija primena, kaip glaudžiai esame susiję su praeitimi ir kaip svarbu branginti dabartį, planuojant ateitį.