Lego šiandien yra ne tik konstravimo rinkinys. Tai neatsiejama ir svarbi mūsų civilizacijos dalis. Pati įmonė jau seniai peržengė paprasto žaislų gamintojo ribas, į pasaulį atnešdama ne tik įvairių edukacinių ir pramoginių gaminių, bet ir ištisą filosofiją.
Paprasti spalvingi kubeliai įkvepia vaikus ir suaugusiuosius kurti, galvoti, išbandyti ir eksperimentuoti, nusiraminti. Argi ne to reikia šiame skubančiame pasaulyje?
Begalinėje žaislų rinkoje būtent lego konstruktorius tapo visuotinai priimtu etalonu, kuris yra mėgdžiojamas, kopijuojamas, bet nepralenkiamas.
Kiekvienais metais pagaminama daugiau nei 60 milijardų lego kaladėlių, kurių pakaktų pasiekti Mėnulį ir pusę kelio sugrįžti atgal į Žemę!
Kaladėlių istorija
Milijardą dolerių kainuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra kukliame Danijos miestelyje Bilunde. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia 1932 metų rugpjūčio 10 dieną įmonę įkūrė danas Olė Kirkas Kristiansenas.
Tuo metu Bilundas buvo bendruomenė, susidedanti iš keleto mažų ūkių, bakalėjos parduotuvės, pieninės, kalvės, užeigos, mokyklos ir keletos gamyklų.
1916 m. Olė Kirkas vedė Kristine Sorensen, vėliau pora susilaukė keturių vaikų: Johaneso, Karlo Džordžo, Gotfrido ir Gerhardo.
Olė Kirkas baldų verslą pradėjo iš karto po vestuvių, tačiau šis tiesiogine ir perkeltine prasme bankrutavo – 1924 metais kilęs gaisras suniokojo dirbtuves. Tada prasidėjusi Didžioji depresija išvijo ir klientus.
Didžioji ekonominė krizė turbūt pats tas laikas išbandyti kažką naujo, kuklaus ir praktiško.
O. K. Kristiansenas į dirbtuves atsivedė tris vyriausius sūnus ir su jais pradėjo gaminti paprastus, nebrangius medžio gaminius: žaislus, kopėčias, lyginimo lentas.
1934 metais įmonė gavo ir savo pavadinimą. Iš pradžių savininkas norėjo ją pavadinti „Legio“ (žaislų legiono santrumpa), bet tada pasirinktas trumpesnis žodis lego (iš danų kalbos „leg godt“ – žaisti gerai).
O iš lotynų kalbos lego verčiama kaip „sudėti“, tai vėliau sėkmingai tapo pagrindinio įmonės produkto koncepcijos pagrindu.
Istorija apie antį tapo Kristiansenų šeimos legenda. Nuotraukoje „Lego“ įkūrėjas Olė Kirkas Kristiansenas.
Nuo medžio iki plastiko
Nuo 1935 metų „Lego“ asortimente pasirodė pirmieji surenkamieji žaislai. Žinoma, mediniai. Tada bendrovė atrado savo šūkį: „Geriausias niekada nėra pakankamai geras.“
Su šiuo šūkiu siejama Kristiansenų šeimos istorija, kuri laikui bėgant virto tikra įmonės legenda.
Olės Kirko sūnus Gotfridas Kirkas kartą pasigyrė tėvui, kad sutaupė šiek tiek pinigų medines žaislines antis laku padengdamas dviem sluoksniais, o ne trimis. Supykęs tėvas pasiuntė sūnų grąžinti siuntos, o paskui visą naktį dengė žaislus trūkstamu sluoksniu. Įmonės įkūrėjo frazė dabar puošia įmonės būstinę, o šie žodžiai įkvepia „Lego“ darbuotojus nuolat ieškoti būdų, kaip patobulinti produktą.
Pats Gotfridas, trečiasis sūnus, tapo tėvo įpėdiniu – karas kliudė kitai karjerai. Bet, akivaizdu, viskas išėjo tik į gerą. Cechas dirbo ir toliau – plėtrai netrukdė nei okupacija, nei pokario sunkumai. Žaislai – amžina vertybė, kurios paklausa niekada neišnyko.
1946-aisiais Olė Kirkas priėmė lemtingą sprendimą.
„Lego“ įkūrėjas įsigijo plastiko liejimo mašiną. Ši mašina gali pagaminti norimos formos dalis. Mašina buvo nepigi – atsiėjo 30 tūkst. Danijos kronų, o tai dvigubai viršijo praėjusių metų bendrovės pelną.
Visą gyvenimą darbui su medžiu paskyrusiam staliui toks žingsnis buvo itin rizikingas. Tačiau perėjimas nuo medžio prie plastikinės gamybos tapo tikru proveržiu.
Kubų gimimas
Pirmieji plastikiniai žaislai tęsė laiko patikrintų gaminių liniją. 1940–1950-aisiais „Lego“ vis dar gamino medines gyvūnų figūrėles, automobilių modeliukus, kiemo žaislus ir plastikinius kamuoliukus. Tuo metu geriausiai parduodamas žaislas visgi buvo pistoletas. Tačiau įmonės vadovybė nesukūrė aiškiai kariškų žaislų linijos.
1949 m. „Lego“ jau dirbo 50 darbuotojų. Palyginimui – Danijos spalvotųjų plytelių gamintoja dabar turi per 28,500 darbuotojų.
Konstravimo komplekto iš kaladėlių, prispaustų viena prie kitos, idėja nepriklauso „Lego“. Dar 1930-aisiais šią koncepciją išrado britai, sukūrę „Minibrix“ statybinius rinkinius.
„Minibrix“ priklausė „Premo Rubber“ bendrovei, kuri tradiciškai tiekė į rinką guminius batų padus.
1939 m. lego kaladėlių pirmtakas britas Hilaris Peidžas net užpatentavo savaime užsifiksuojančius statybinius blokelius – šiuolaikinių lego 4×4 kaladėlių analogą. Ši įmonė apskritai greitai suprato plastiko pranašumą žaislų gamyboje, būtent jo pavyzdžiai buvo tiekiami kartu su įsigyta lego mašina.
Bet jei H. Peidžui tokie kubeliai buvo tik vienas iš daugelio žaislų variantų, O. K. Kristianseną ši idėja tiesiog užvaldė. Jis patobulino kaladėlių formatą, todėl 1949 metais „Lego“ asortimente atsirado „automatiškai tvirtinamos kaladėlės“.
Tuščiaviduris kubelis turėjo smaigaliukus, kuriais jie buvo sujungti vienas su kitu. Tačiau šie neatrodė patvarūs. O ir pirkėjai nespėjo pamilti plastiko, todėl šeštajame dešimtmetyje lego kaladėlės sudarė tik 5–7 proc. pardavimų.
Dabar vienos didžiausių žaislų gamintojų grynasis pelnas per metus sudaro apie 1,76 mlrd. eurų, o per praėjusius metus „Lego“ pasaulyje atidarė 147 naujas parduotuves, jų bendrą skaičių padidindama iki 1031.
Kaip kubeliai užvaldė pasaulį
Keletą metų Gotfridas ieškojo sėkmingos kubelių formos. Galiausiai apsistojo ties smailių vamzdukų sujungimo sistema. Vieno bloko viršutinės iškyšos buvo sandariai išdėstytos tarp vamzdelių ir kito bloko šoninių sienelių. Taip pasiektas puikus sukibimas, o lego kaladėlės įgavo magiškų galių.
Dizaino patentas gautas 1958 metų sausio 28 dieną, bet po poros mėnesių mirė įmonės įkūrėjas O. K. Kristiansenas. Tai truputį simboliška – Olė Kirkas iškeliavo iškart po paskutinio „Lego“ perėjimo į naują kūrimo etapą.
Pirmosios lego kaladėlės buvo 2×2, 2×4 kubeliai, langai su pagrindais ir durys. Toks paprastas asortimentas jau leido pastatyti žaislinį namelį. O jo dizainą kūrė paties vaiko vaizduotė.
Beje, kaladėlės, pagamintos nuo 1958 m., yra suderinamos su šių dienų „Lego“ gaminiais!
„Lego“ dar nebaigė kaladėlių dizaino, bet jau pradėjo savo gaminių eksportą. Tada didžioji dalis prekių buvo klasikiniai plastikiniai žaislai. Vaikai Švedijoje, vėliau Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje pradėjo susipažinti su lego žaislais.
1960 metais įmonės šeimininkai sulaukė dar vieno likimo ženklo – sudegė medinių žaislų gamybos cechas. Gotfridas Kirkas Kristiansenas nusprendė pagaliau nutraukti šį prakeiksmą ir visiškai pereiti prie plastiko.
1960-aisiais „Lego“ sparčiai augo – gaminiai jau buvo tiekiami į Ameriką.
Įmonės savininkas įsigijo asmeninį lėktuvą – klasikinį klestėjimo simbolį. Žaislų linija išsiplėtė, atsirado daugiau ir šiandien žinomų lego elementų. Pavyzdžiui, ratų laikikliai buvo patentuoti 1961 m.
1968-aisiais iškilo pirmasis „Legolendas“ Bilunde – tarsi mini miestas.
Prireikė nuosavo oro uosto
1964 m. įmonė išmintingai nusprendė padalinti savo asortimentą. Atsirado pagrindiniai komplektai – iš pradžių tai buvo namai ir automobiliai – ir papildomi. Ir šis požiūris gyvuoja iki šiol. Gamintojo pasiūlytą dizainą galite papildyti blokeliais savo nuožiūra – žalia šviesa kūrybai!
Lego kaladėlės taip išpopuliarėjo, kad bendrovė Bilunde net pastatė oro uostą, kad prekes būtų galima tiesiai iš gamyklos išsiųsti vartotojams.
Iki 1966 m. „Lego“ pasiūlė konstravimo rinkinius penkiasdešimčiai skirtingų namų ir 25 transporto priemonėms. Per metus tų stebuklingų dalių buvo pagaminama daugiau nei 700 mln.!
Tolesnė lego istorija – reikšmingi ir sėkmingi įvykiai bei atradimai.
1968-ieji – iškilo pirmasis „Legolendas“ Bilunde, tarsi mini miestas. Jame pirmaisiais metais apsilankė daugiau nei 625 tūkst. lankytojų.
Po metų pasirodė „Duplo“ serija patiems mažiausiems vaikams su kaladėlėmis, padvigubėjusiomis pločiu, aukščiu ir ilgiu.
1975–1978 m. „Lego“ sukūrė pirmuosius mažus žmogeliukus – iš pradžių tvirtus, o paskui sudėtinius kilnojamuosius. Lego pasaulis pagaliau turėjo savo gyventojus!
1982 m. – susiformavo suaugusiųjų „Lego Technic“ serija su varikliais, elektros elementais. Rinkiniai leidžia sukurti sudėtingus mechaninius įrenginius, yra pavaros, ašys ir panašios dalys judantiems modeliams kurti.
1996 m. atidaryta lego svetainė, pradėta kompiuterinių žaidimų gamyba – jų šiuo metu jau daugiau nei 50!
2003 m. lego įėjo į kino istoriją. Pasirodė visa serija animacinių filmukų, skirtų žaislų personažams.
1998 metais lego kaladėlės įtrauktos į Nacionalinį žaislų šlovės muziejų Niujorke, o pasaulis lego jau vadino reikšmingiausiu šimtmečio žaislu.
2017 m. „Lego“ pripažintas galingiausiu prekės ženklu pasaulyje.
Dar šeštajame dešimtmetyje lego dizaineriai suprato, kad vaikai nori žaisti su tuo, ką naudojo jų tėvai. Neatsitiktinai pirmieji rinkiniai buvo sukurti pagal visiems pažįstamus urbanistinius elementus. 1960-ųjų reklaminė kampanija skelbė: „Tai, ką statai iš mūsų kaladėlių, yra tikra, kaip ir pats gyvenimas“.
Po tėvo mirties lego kaladėlių epopėją tęsė sūnus Gotfridas Kirkas Kristiansenas.
Prieš griūvant sienoms
Ar kada pagalvojote, kiek plastikinių kaladėlių reikėtų norint pastatyti tikrą namą?
Išties į šį klausimą jau atsakė populiaraus Anglijos televizijos šou „Aukščiausia pavara“ kūrėjai.
Pastatyti tikrą namą iš spalvingų lego detalių jiems prireikė 3,3 milijono kaladėlių. Tokį gražuolį dviejų aukštų, natūralaus dydžio namą su veikiančiu tualetu, karštu dušu ir ne itin patogia lova statė daugiau nei 1000 savanorių.
Tiesa, lego namas, kuriame trumpai gyveno populiariosios programos narys Džeimsas Mei, buvo išardytas.
Denbio vyno dvaro savininkui reikėjo grąžinti žemę, kad būtų galima nuimti vynuogių derlių.
Niekas negalėjo sugalvoti ekonomiško ir efektyvaus būdo perkelti konstrukciją į „Legolendo“ parką Vindzore.
Vėliau kaladėlės paaukotos labdaros organizacijoms.
Dviejų aukštų, natūralaus dydžio namą iš plastikinių kaladėlių statė daugiau nei 1000 savanorių. Kurį laiką šiame name gyveno
populiarios televizijos laidos vedėjas Dž. Mėjus.
Kaip kuriami rinkiniai
Žaislai yra rimtas verslas. Komplektų kūrimas vykdomas įmonės būstinėje Bilunde, kur dirba 120 dizainerių. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Japonijoje taip pat yra specialiai suburtų komandų, kurios gamina produktą atsižvelgdamos į nacionalines šių šalių ypatybes.
Pirmasis žingsnis yra rinkodaros specialistams nustatyti tendencijas. Apklausos vyksta ir žaislų parduotuvėse, ir tiesiogiai tarp vaikų.
Remiantis rezultatais, prasideda projektavimo ir kūrimo etapas. Komandos kuria 3D modelius patentuotoje programėlėje, o tada sukuriami pirmieji žaislo prototipai.
Juos išbando ir patys kūrėjai, ir potencialūs vartotojai.
Remiantis grupių atsiliepimų analize, atliekami projekto pakeitimai. Instrukcijos parašytos virtualiems modeliams. O paruošti 3D modeliai taip pat naudojami tolesnei rinkodaros veiklai. Iš viso produkto kūrimas trunka apie metus. Neskubėjimas yra raktas į vaikų norų patenkinimą.
Lego detalės yra sukurtos tomis pačiomis plastiko liejimo mašinomis. Naudojamas termoplastikas, iš kurio elementai štampuojami esant nuo 25 iki 150 tonų slėgiui 232 laipsnių temperatūroje.
Užtikrinami aukšti gaminio tikslumo standartai, formos skiriasi ne daugiau kaip 10 mikronų. Visų lego dalių kertinis akmuo yra jų paprastumas ir universalumas.
Ne itin draugiškos gamtai
Pagrindinė lego gamykla vis dar stovi tame pačiame Bilunde. Dirbtuvės driekiasi pusę kilometro, o jose kasdien iš 60 tonų plastiko pagaminama daugiau nei 50 mln. spalvotų kubelių. Dar viena didelė gamykla įsikūrusi Čekijos Kladno mieste, gamyba vykdoma Vengrijoje, Meksikoje ir Kinijoje.
Dauguma lego detalių yra pagamintos iš patvaraus ir santykinai saugaus ABS plastiko. Vadinasi, jos niekada nesuirs.
2021 metais bendrovė paskelbė apie ambicingus planus iki 2030 metų pereiti prie perdirbto plastiko, kad gamyba būtų kuo draugiškesnė aplinkai. Tačiau po poros metų šie planai buvo tyliai palaidoti.
Kurį laiką „Lego“ eksperimentavo su augaliniais produktais, kad išgautų bent keletą elementų, tačiau jie nebuvo labai patvarūs.