„5J“ – penkios priežastys, kviečiančios šokti: judesys, jaunystė, juokas, jausmas ir jaudulys. Susirinkusieji į Panevėžio jaunuolių dienos centro tradicinį judesio festivalį „5J“, jau žino: šokis ne tik suartina, bet ir laužo stereotipus apie negalią.
Panevėžio arenos stogas ketvirtadienio popietę tikrąja to žodžio prasme kilnojosi. Scenoje tądien vyko fizinę ir protinę negalią turinčių žmonių šokių festivalis „5J“, kurį jau dešimtą kartą organizuoja išradingieji Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai.
Festivalio tikslas – mažinti žmonių, turinčių negalią, socialinę atskirtį, paskatinti pozityvius pokyčius tiek kultūrinėse, tiek socialinėse srityse ar tiesiog padėti atskleisti ypatingų jaunuolių kūrybinius talentus ir gebėjimus.
Toks festivalis – tai galimybė jaunimui išreikšti save per muziką, šokį, dainą.
Pirmąjį neįgaliųjų šokių festivalį Jaunuolių dienos centro lankytojai, padedami darbuotojų, suorganizavo beveik prieš dešimtmetį.
„Tuo metu jau organizuodavome neįgaliųjų teatrų festivalį ir matėme, kad kiekvienam atvykusiam – tai didelė šventė. Mes visada ieškome naujovių, o jų neradę kuriame jas patys“, – šypsosi Jaunuolių dienos centro darbuotoja Kamilė Kopūstaitė.
Kaip tik tuo metu negalią turintiems jaunuoliams buvo pasiūlyta papildoma šokių veikla Jaunuolių dienos centre, todėl festivalio idėja labai greitai įgavo pagreitį.
I. Žaromskytės-Morkuckienės nuotr.
Populiarumas auga
Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai kasdien „įdarbina“ vis skirtingus savo talentus. Jie ne tik šoka, bet ir kuria rankdarbius, aktyviai sportuoja, mokosi muzikos ar fotografijos paslapčių.
Nors pirmajame festivalyje daug dalyvių nesulaukta, tačiau ypatingi jaunuoliai neprarado ūpo. K. Kopūstaitė svarsto, jog taip nutiko tikriausiai dėl to, kad tuo metu dar nebuvo šokių praktikos kituose dienos centruose.
„Metams bėgant festivalyje dalyvių daugėjo. Tai labai malonus įvertinimas. Matome, kad jaunimas su negalia labai džiaugiasi renginiu, nes tai puiki proga susitikti su senais pažįstamais, bičiuliais, ne tik pasižiūrėti kitų šokių, bet ir pajudėti drauge“, – sako K. Kopūstaitė.
Šokis visiems
Jaunuolių dienos centro organizuojamame festivalyje niekas nerenka geriausiai šokančių. Tiesiog kviečia šokėjų kolektyvus susirinkti dėl gerų emocijų ir bendrystės.
„Šiandien jaučiame, kad kiekvienam dalyviui kuriame šventę ir tikime, kad taip įgyvendiname savo misiją“, – sako K. Kopūstaitė.
Ji labai džiaugiasi, kad nuo pat pirmojo organizuoto „5J“ festivalio iki šių dienų jaunuolius palaiko ir profesionalūs šokėjai. Šokių studija „Tavo Fortūna“ kiekvienais metais randa laiko ir noro pasirodyti scenoje ir pristato net po kelis pasirodymus.
„Žmonės su negalia tikrai gali šokti kartu su visais ir kurti bendrystės šventę. Tai mažina stigmatizaciją ir laužo stereotipus“, – įsitikinusi K. Kopūstaitė.
„5J“ yra respublikinis šokių festivalis, kuriame dalyvauja šokių kolektyvai iš visos Lietuvos.
Šiais metais Panevėžio arenos scenoje pasirodė net dvylika kolektyvų iš Biržų, Aukštelkės, Šiaulių, Anykščių, Pasvalio, Pabradės, Rokiškio, Jurbarko, Kretingos, Panevėžio rajono ir Panevėžio miestų įstaigų.
„Dalyviai patys sprendžia, kokie bus jų šokių pasirodymai, patys renkasi ir muziką, ir šokių stilių. Visi pasirodymai vyksta pagal sudarytą festivalio programą. Dalyviai labai aktyviai įsitraukia ir vis dažniau svečiai atvyksta paruošę net ne po vieną šokį“, – pasakoja Kamilė.
Kaip vienas kumštis
Festivaliui, kuriame už profesionalumą kur kas svarbiau solidarumas, protinę negalią turintys jaunuoliai ruošiasi tikrai ilgai ir atsakingai. Repeticijos įprastai trunka bemaž metus.
Muzika, šokio pastatymu, pasiruošimu ir bendru vaizdu scenoje šįmet rūpinosi pati K. Kopūstaitė ir jos kolegė Giedrė Tumaitė.
„Turime labai šaunų darbo kolektyvą, kuris visur ir visada ištiesia pagalbos ranką. Taigi šiais metais mūsų komanda buvo gana didelė“, – sako Kamilė.
Pasak K. Kopūstaitės, praūžus grandioziniam renginiui, ypatingieji jaunuoliai jaučiasi labai laimingi ir pamaloninti. Juk tai jų organizuojamas festivalis.
„Visi po renginio išvyko namo pačios geriausios nuotaikos. Jie džiaugiasi, kad šokiai scenoje pavyko puikiai, kad sulaukė labai daug pagyrimų. Taip pat jiems labai džiugus ir svarbus dalykas, kad turėjo progą susitikti su draugais iš kitų miestų, kurie atvyko arba kaip dalyviai, arba kaip karštai palaikantys žiūrovai“, – pasakoja K. Kopūstaitė.
